Susimąsčiau - o rimtai, ką galima pritempti, kad duoda MMOGas, ko neduoda kiti žaidimų tipai? Turiu galvoj tuos dažnai naudojamus argumentus, kaip "lavina strateginį mąstymą", "lavina darbo kompiuteriu įgūdžius naujokams"?
Sugalvoju kažkaip tik mokymąsi bendrauti ir dirbti komandoje to realybėje nesugebantiems žmonėms, nors ir tai, turbūt sunku tvirtinti, ar VR prakutęs veikėjas tikrai bus tiek pat drąsus ir realybėje. Ar bent jei jau ne "tiek pat", tai bent kažkiek progresavęs.
na cia jau prasideda atskira tema.
apie virtualius lyderius ir pan.
ar virtualybeje sunkiau nei realiam pasaulyje? VR tu slepiesi uz savo nicko/charo - todel lyg ir lengviau bendrauti. is kitos puses zymiai sunkiau bendrauti - kiek kartu per pokalbi del darbo pasitaiko "lol, pwnd u n00b"?
siaip kiek zaides mmog, tai per max menesi pastebiu, kad solinti absoliuciai neidomu (man), todel jei zaidziu tai zaidziu su kazkokia kompanija (klanas, gildija ir pan.). gaunasi, kad bendrauji su kazkokia xebra. tad tikslesnis klausimas ar virtuali xebra yra blogiau/geriau nei reali? o jei karta per menesi mytiniesi su "virtualiais zmonemis" isgerti tikro alaus tikrame bare? tai tokia kompanija vis dar virtuali ar jau nebe? ir ko truksta, kad pataptu
nebevirtualia?