Forumas.Fantastika.lt

Gan daug žaidžiau prieš kokius 3-4 metus pradines versijas, neseniai buvau užmetęs akį į dabartinę – nop, jokios istorijos ir tikslų ten nėra. Vaikštai, pjauni, prekiauji. A'la klasikinis „Elite“

_________________
„Ne tik levas GM, bet ir kaip zmogus gajdys“ (c) gre

aš kaip tik is kelių žmonių girdėjau kad starcrafto II campaignas nedadirbtas.
Aš pakolkas tik truputi paragavau, man asmeniskai atrodo visai nieko, patinka kaip padaryta aplinka ir pokalbiai.
Aišku priekaistą, kad misijos tokios random ir nelabai turi eiliskumo suprantu, ;D


Bet as starkrafta atidėjau dienai i šona, kad pažaisčiau Prince of Persia Forgotten Sands.
Pirmas princas is sands of time, kur nemokejau ubisoftui. ;D
Prisiminiau gerus sands of time, bet kartais masovkes vėlesi, istorija niekaip nelenda i trilogija ;D
Galejo bent kiek i ja referint daugiau, neskaitant "why is it allways sand" citatos pradzioj ;D (paskui prisiminiau, dar buvo "reminds me of azaad" ir "why do i always follow women, forst farah, and now this") bet vistiek neužtenka kada jaustųsi tesinys. Ypač kai turėjo mneblogą combatio mechaniką, kurią sugalvojo supaprastint ir išemė speed killus, idetus paskutiniam.
Aš tikėjaus, kad angi oficialiai čia tarp pirmo ir antro, kad bus kokių nuorodų į dahaką, jį ten pespės kas nors (galėjo net išnaudot tai, kad dahaka bijo vandens, o princui šitoj dalyje padeda vandens džinė, tai teoriškai princas galėtų ir nesuprast kad dahakai trukdo vanduo, o ne pačios dzines galios taip telpant į trilogijos remų žinias, bet tuo pačiu nesuspoilinant ko princas nezino iki antros dalies pradzios. ir neišnaudojo panašumo tarp šitos ir antros dalies paskutinių kardų vienodumo veikimu, elementu ir šiaip išvaizda)

Papildant, seniai mačiau tokį gerą build up prieš pat paskutinį bosą.
kautis prieš ordas priešininkų lipant aukštyn į bokštą atrodo visai tinkama, kaip pasiruošimui prieš didelį mūšį, ypač kai gale visi priešininkai krenta labai greitai. bet paskui paaiškėja kad dar liko truputi ir smėlio audrai nešiojant milžiniškui luitus ant kurių kaunies su mookais ir šokinėji nuo vieno ant kito pasirodė nepaprastai geras vizualiai ir įtemptai privedant prie boso.

Tiesa, pats boss fight buvo a bit of dissappointment. Man kažkodėl nepatinka, kai oponentas kabo arba yra iškilęs virš kažkjokios aikštelės, kur stovi herojus ir iš principo atrobo besąs galingas, bet jo atakos išvengi gana lengvai, o kartkartėm užlipa mookai pas tave pasimušt. Kažkuo priminė mass effect 2 galą, tik reikėdavo laukt kol "weak spot" ;p priartės į kardo atstumą, neturint caino ;D.

Juokingi buvo paukščiai, kurie apskritai žaidimo metu atrodė grėsmingi bet absoliučiai nieko nedarydavo priešiško ir veikė tik kaip minimaliai mobilios platformos ;D

_________________
I've seen your version of sanity. It bores me.

Ne per seniausiai iškasiau visai malonią senieną Dark Sun: Shattered Lands. Kaip byloja pavadinimas, tai Advanced Dungeons & Dragons 2nd Edition žaidimas post apokaliptiniame/dying Earth stiliaus D&D pasaulyje Dark Sun.

Iš karto buvau nustebintas dialogų, kurie neretai būna sudėtingesni nei "padarysiu ką sakai/duok pinigų/viso gero" šablonas. Taipogi, dialogo metu karts nuo karto galimi atsakymai/pašnekovo reakcija priklauso nuo pagrindinio partijos veikėjo rasės, klasės ar galbūt dar ko. Visai neprastai kaip 1993 metams, kai netgi penkiais metais vėliau debiutavęs Baldur's Gate pasižymėjo daug mažiau turtingu bendravimu su NPC.

Taip pat, drįsčiau teigti, žaidime gerai perteikta nykstančio Athas pasaulio atmosfera. Praeityje iš planetos bei jos saulės gyvybę išsunkę magai pavertė šį pasaulį nederlinga dykuma, o civilizacija virto anarchistiniu chaosu. Visa tai atsiskleidžia žaidime: kerėtojų-karalių diktatūrų valdomi miestai, kuriuose gyventojus linksmina žiaurios kovos arenose, bergždžios dykumos, kuriose galima sutikti grėsmingų padarų, visokiausių keistuolių ar post apokaliptinio pasaulio amatais besiverčiančių oportunistų, bei dykumos kaimai, apgyvendinti laisvų žmonių, žiauriai besikaunančių nesvetingoje dykumoje dėl išgyvenimo - su visu tuo teks neišvengiamai susidurti.

Žinoma, kadangi tai D&D žaidimas, kova jame yra vienas svarbiausių elementų. Vis dėlto, ji dažnai būna smagi ir intriguojanti - ėjimų sistema niekada neverčia karštligiškai skubėti ir nervintis, o Dark Sun pasaulio priešai nei įdomumu, nei kovos taktinių galimybių potencialu neapvilia (argi D&D žaidime apskritai galėtų būti kitaip ). Verta pažymėti, jog kovos kartais galima ir išvengti atitinkamais role-playing sprendimais, be to, žaidimas už tai atlygina didelėmis krūvomis XP, todėl choice-and-consequence gerbėjai šiame žaidime taip pat ras įdomių momentų. Tuo labiau, daugelį užduočių žaidime galima atlikti keliais skirtingais būdais.

Žodžiu, žaidimas vertas dėmesio ir rekomenduojamas visiems oldskūlinio D&D fanams (Fallout gerbėjai taip pat galimai suras šį tą pažįstamo ir keliančio nostalgiją seniems laikams), nesibijantiems didelių MS-DOS pikselių

Na kad visus pjauni tai tai,bet zmones gi juk tame ir esme!visi gi nori kanors pripjaut nusmeikt ar kitaip sudorot o tikl;as yra uzkarariauti visas karalystes ir buti vienvaldziu visos zemes (Calradia vadinasi) valdovu

po ilgos pertraukos grizau i zaidimu pasauli. Pastarasias 3 savaites bandau zaisti Forza3, Army of two 40th day, Blur. Pirmasis puikus simuliatorius, man asmeniskai viskas labai graziai ir gerai padaryta. Army of two zaidziam su draugeliu, ir kuo toliau tuo mane labiau liudina shitas zaidimas, pradekim nuo grafikos ir baikim CoOp kuris pagal kurejus yra da best... Ir galiausiai Blur mane taip uzkabino kad negaliu nustoti zaisti. Pajutau ta jausma kuri vaikysteje jutau zaisdamas fallouta ar AoE. Pirmas ispudis buvo meh mashinos su shaudynem. Bet prisedus ir isigilinus shis zaidimas atsiskleidzia. Pirmiausiai taktiniais sprendimais kokius powerupsus naudot kad ar pasilikti juos gimybai ir pam. Esme ta kad netgi puolamieji powerupai gali buti naudojami ginybai ir beveik visi ju turi po du panaudojimo budus. Pvz Mine gali padeti gale saves bet jei prieshu daug priekije ja gali ishshauti i prieki ribotu atstumu. Dar vienas labai vezhantis reikalas yra sunkumo lygis nes zhaisdamas ant normalo pasijunti lyg zhaistum priesh kokius 9 metus, kai normal reiske normal, nes dabartiniuose zhaidimuose normal dazniausiai reishkia easy o hard - normala. Pastaraji tikrai siulau ishbandyt ir netik lenktiniu myletojams

_________________
Iron Kingdoms: Our dragons aren't just loot bags.
Wargames.lt

Nu nezinau man tai pakankamai gerai campaign susizaide, gal tik pabaigos didingesnes/kitokios tikejausi Kiek girdejau tai daugumai ir uzkliuvo pabaiga.

_________________

How can we let this happen and
Just keep our eyes closed ‘till the end
When we will stand in front of heaven’s gate
It will be too late!

Nu ka teko sulauzyti savo priesaika daugiau jokiu nemokamu MMO. Susiinstaliavau ir uzsikabliavau Lord of the Rings Online. Nera jis visiskai nemokamas, nemokamo contento uztenka iki 25 lvl panashiai veliau reikia pirkti questpackus. Isheitis yra grindinti deedsus ir gauti shopo valiuta. Aisku jau senai buciau metes kaip meciau DDO nes neuzkabino, o cia fukin zhiedu valdovas nuo kurio dauguma musu prasidejo fentasy skaitimai, jauciu kad nostalgija zaidzia

_________________
Iron Kingdoms: Our dragons aren't just loot bags.
Wargames.lt

Oficialiai uzsikabines ant Elemental: War of magic.
Isinstaliavau nebaigta zaist SC2
Suzaidziau pirma uzejima Civ 5

Na ką. Paskutinių dienų repertuaras...
Assasin's Creed II - vis dar žaidžiamas, kaip kada nuotaika būna.
Starcraft 2 - tūno kompe retai kada pajudinamas. kažkodėl netraukia. kampaniją perėjau, buvo visai fun, bet norėjosi ne laukinių vakarų melodramos, o rimtesnės sci-fi istorijos ir daugiau nuoseklumo. primena holivudą.
Age of Wonders: Shadow Magic - retro. mėgiamas žaidimas, sužaidėm partiją su žmona per tinklą, vieną kitą partiją sumetu iš kampanijos.
Civilization IV (su praplėtimais) - žaidžiau laukdamas Civ5, sumetėm be praplėtimų partiją su žmona per tinklą. dabar žaidžiu vietoj Civ5 kol praeis nusivylimas.
Civilization IV: Colonization - susimečiau ir pradėjau vieną partiją. atotrūkis nuo civilizacijos serijos ir geri prisiminimai lyginant su pirmaja kolonizacija (mano pirmas rimtesnis žaidimas).
Civilization V - užsisakiau iš anksto. likau nuviltas ir piktas. iš review, video, manual ir kompanijos vardo sprendžiant tikėtasi buvo kitokio rezultato. klaidos, erzinančių dalykų krūva, nelogiškumai, lūžimai... kol kas atidėta kol bus išleisti keli patch'ai, kurie tikiuosi pataisys situaciją pakankamai, kad norėtųsi žaisti nepaisant kai kurių dalykų, kurie ten yra by desing, bet erzina. nesakau, kad visai šlamštas, gerų dalykų tikrai daug, bet kol kas jie neatsveria.
Amnesia: The Dark Descent - kai yra nuotaika pasišiurpinti. rekomenduoju.

As ir bandziau civ5, irgi nusivyliau, bet is esmes as visad nusivyliu civ'ais, todel shitu kaip ne keista nusivyliau maziau! Stack of doom nebuvimas tikrai pliusas, ekonomikos(sci/culture included) ideja irgi patiko. Vis del to ziauriai knisa eiline nuline diplomacija, todel isijungiau bestest sid meierio zaidima - alpha centauri nezinau kada civ serija sugebes tiek optionu pasiulyt zaideju, speju niekada.

_________________

How can we let this happen and
Just keep our eyes closed ‘till the end
When we will stand in front of heaven’s gate
It will be too late!