Del battleshipu, tai jo - jie velesnio periodo, bet visgi pagal katalogus ziurint, tai vienu metu ju istiesu 3-4 turedavo...
Teko skaityti, kad didesniuose mushiuose kovos linija (t.y. i eilute ishsirikiave linijiniai laivai) nusitiesdavo keliolika km. Net jei skaichiuojant po 1-2 laivus i kilometra (imho, ganetinai tiketinas pasiskirstymas), gaunasi keliolika-keliasdeshimt laivu.
Nujauchiu, kad tu painioji viena dalyka - labai imanoma, kad vienu metu shalis turedavo tik kelis linijinius laivus, pagal britu klasifikacija atitinkanchius "1st Rate" - t.y. > 100 pabuklu, ~850 zhmoniu igula (pvz. Nelsono HMS Victory).
Tachiau daugelis linijniu laivu buvo "2nd Rate" ir "3rd Rate" (pagal britu klasifikacija), t.y. turejo > 64 pabuklu ir > 500 zhmoniu igula.
Warshipas irgi teisingai tas pats galeonas tik didesnis ir jo konstrukcija tobulesne nei galeono (benjau pagal paveiksliukus taip atrodo)
Warship, kaip ir sako pavadinimas, yra karo laivas. Tiesiog bet koks karo laivas - shis terminas jokiu istoriniu periodu nebuvo naudojamas tam tikram laivu tipui klasifikuoti.
Del Fregato, tai viecnas gincas - siaip manau Fregatas taisyklingiau, butent del greicio ir gavo sio paukscio pavadinima.
Nesu tikras, bet itariu, kad butent paukshtis buvo pavadintas pagal laiva (jau 1600 metais Vidurzhemio juroje plaukiojo fregatos, tik jos mazhai ka bendro turejo su tais laivais, apie kuriuos shnekame - tik vadinosi taip pat)
Anglu kalboje (turbut ir daugelyje kitu) paukshtis ir laivas vadinasi taip pat. Lietuviu kalboje galunes skiriasi. Kodel - nezhinau, klausk kalbininku.
Pgal turima knyga ties 1750+ metus fregatai jau ir dvieju deniu buvo.
Buvo, bet tai netipishka fregatoms. Paprastai fregatos buvo "single-decked", t.y. tik viename denyje buvo irengtos pilnos pabuklu juostos, antrame denyje pabuklu budavo gerokai mazhiau arba ish vis nebudavo. Kai kas (pvz olandai) pastate ir kelias netipishkas fregatas su dviem pilnais pabuklu deniais.
Galeonai irgi - jei prekybinis, tai maziau ginkluotas, jei karinis daugiau, o war galeonai istiesiu pagrindinai Ispanijoje ir Prancuzijoje buvo. Anglai daugiau mini Warship.
Shiaip jau diferenciacija tarp kariniu ir prekybiniu laivynu minimoje epochoje dar tik prasidejo. Tikras suskirstymas i grynai karinius ir grynai prekybinius laivus atsirado veliau. Visi galeonai buvo ir prekybiniai, ir kariniai vienu metu. Anglu ar prancuzu - tiesiog ir prekybiniai, ir kariniai, ispanu vieni buvo shiek-tiek labiau prekybiniai, kiti - shiek-tiek labiau kariniai (ispanams reikejo labai dideles triumu talpos ir keliamosios galios auksui ish Amerikos vezhti, todel dalis laivu buvo mazhiau ginkluoti, kad pakeltu daugiau aukso. Aishku, juos lydedavo gerai ginkluoti galeonai.)
Del Iiowos nzn, bet Bismarkas (bb nukirsti duodu) Battlecruiser klasei priklause...
OK, kertame
Battlecruiser - tai nevykes battleship ir kreiserio hibridas - dydzhiu ir ginkluote panashus i battleship'a, bet daug silpniau sharvuotas, ir del to kiek greitesnis. Realiai greichiu skirtumas nebuvo toks jau didelis, o del silpnu sharvu shituos laivus labai lengvai nuskandindavo. Battlecruiser klases pavyzdzhiai - britu trijule HMS Inflexible, HMS Invincible ir HMS Indomitable, jankiu USS Alaska. Labai greitai viso pasaulio laivynai tokiu eksperimentu atsisake. Vokiechiai niekada ju nestate (nors turejo vadinamuosius "kisheninius battleship'us" - panashiu principu sukurtus laivus, pvz., Deutschland ir Admiral Scheer).
Btw, vienas toks battlecruiser klases laivas, britu HMS Hood, bande atakuoti Bismarck'a ir buvo sunaikintas keliais shuviais.
O Bismarck'as buvo grynakraujis, galingas, sunkiai sharvuotas battleship'as:
http://www.kbismarck.com/
http://www.wikipedia.org/wiki/German_ba ... p_Bismarck
http://www.bismarck-class.dk/
Taigi, kaip ten su tuo nukirtimu?
)