O į kurį oftopinį klausimą aš turėčiau atsakinėti? Ar peržaidinėju senus žaidimus? Žinoma, nuolat. Tiesą sakant, tai naujus žaidimus dažniausiai pereinu kartą, o prie senų grįžtu vėl ir vėl. Pavyzdžiui, kone kiekvienais metais vis pradedu iš naujo žaisti Baldur's Gate. Prieš pusmetį žaidžiau Pool of Radiance, greitu metu tikriausiai žaisiu vėl. Diablo II tai nežinau kiek metų kaliau, iš pradžių single-player, po to battle.net. Taigi, jei kam nors tai įdomu, aš senus žaidimus žaidžiu nuolat.
Kitas klausimas, į kurį, kaip suprantu, norima, kad atsakyčiau, tai apie kažkokias tariamas nesąmones, kurias reikia atleidinėti seniems žaidimais. Apie ką čia apskritai kalba? Baldur's Gate ar Fallout 1/2 NPC iškart šokdavo ginti savo nuosavybės, vos prikišus rankas prie svetimų dėžių. Gothic gyventojai supykdavo vos įkėlus koją į jų būstą. Tuo tarpu Witcher ir Dragon Age 2 gali eiti ir rinkti viską, kas tik pasitaiko po ranka
Tai aš nelabai suprantu, ką reikia atleisti seniems žaidimams. Nebent kad buvo daug geresni