Viena iš pirmųjų perskaitytų knygų (dar gerokai prieš einant į mokyklą) - jau fantastinė: S. Lagerlef "Stebuklingos Nilso kelionės". Ir tai yra turbūt vienintelė knyga, kurią skaičiau daugiau nei 2 kartus (o kiek tiksliai, jau pamečiau skaičių, bet bent kokius 5-6 tikrai esu skaitęs).
Paskui į rankas pakliuvo Bredberio apsakymų rinkinukas (neatsimenu, koks) - mama didelė Bredberio ir bendrai fantastikos gerbėja, patarė perskaityt. Taip ir susižavėjau. Pirmiausia SF (skaičiau turbūt viską, kas papuldavo po ranka - pradedant Vernu, baigiant "Napoleono Revanšu"
; paskui atsirinkau 'arčiau širdies esančius' - tą patį Bredberį, Harisoną, Simak'ą, dar keletą kitų).
Gal septintoje klasėje susidomėjau fentezi - klasiokas labai išgyrė PFAF serijoje išleistus 'Forgotten Realms' romanus. Perskaičiau, patiko. Nuo tada ėmiau 'žvejoti' ir fentezi. Po metų į rankas pakliuvo "Žiedų Valdovas". Sugraužiau labai greitai, tačiau labai didžiulio įspūdžio nepaliko, susižavėjimas atėjo vėliau.
Dabar skaitau turbūt vien fantastiką (žinau, išsilavinimo spraga, bet ką jau padarysi
), domiuosi ir kinu, RPG, LARPG (nors negaliu pasakyti, kad labai aktyviai dalyvauju).