Aš manau, jog gali kompas turėti
dirbtinį intelektą. Juk smegenys - tas pats kompas, tik daug kompaktiškesnis, kai kuriais atvejais, galingesnis.
Žmogaus smegenyse yra informacijos blokai, kuriuose užkuoduoti kvapai, spalvos, daiktai, garsai. Kai iš receptorių ateina informaciją apie kažkokį, pvz, objektą, smegenys pirmiausia ima ieškoti jo duomenų bazėje.
Neradusios atitikmens, jos ima, kaip Google paieškos sistema, taikyti turimus panašius atitikmenis pagal spalvą, formą, dydį, ir pan. Taip, kiekvieną kartą, kai pamatome tą daiktą, smegenų "vaizduoklio lange" iššoka objekto "aprašymas", pavadintas pirmąją teksto eilute. Mes galime pakeisti pavadinimą(rename), pavadindami "nemėgstamu klasioku" minėtąjį objektą, o ne "šlykščiu, apsisnarglėjusiu, nervuojančiu, nevalyvu, nepraustaburniu kvailiu"
O žmogaus jausmai - chemija. Pirmą kartą, kai patiri, pvz, malonią būseną, smegenų liaukos išskiria tam tikrus hormonus, kurie sukelia vienus, ar kitus pojučius, tačiau tau tai - "nežinoma" būsena. Kitąkart, jausdamas/a šią būseną, tu ją pervadini, pvz, "maloniąja" būsena, nes kažkiek informacijos jau buvo sukaupta apie tą "maloniąją" būseną.
Kompui tereikia įdiegti komandą, kuri leistų netik kurti naujų objektų aprašymus, bet ir taikyti pastaruosius prie jau esamų, kad būtų lengviau apibūdinti pačius objektus.
Kompas - vaikas, kurį reikia mokyti.