Sunku tiksliai konstatuoti kas tiksliai mane paskatino domėtis fantastika. Kaip ir keletas kitų, kurie jau čia aprašė savo patirtis, su fantastiką pirmąkart susidūriaus skaitydamas tokias vaikų tarpe devinto ir dešimto dešimtmečių sandrūroje populiarias ir dažnai pasitaikydavusius knygas kaip A.Lindgren "Ronja plėšiko duktė", Ž.Verno romanai (manau tik kelis galima priskirti fantastikai) ir pan., tačiau kadangi jas tuo metu skaitė visi mano bendraamžiai, kurie aplamai turėjo polinkį į knygų skaitymą, nemanau, kad būtent tos knygos sukėlė mano susidomėjimą fantastika. Lemiamas lūžis, manau, įvyko 93-94 m., kada į mano, tuomet dar tik paauglio rankas, beveik vienu laiku pateko PFAF 14 knyga, kurios tikslaus pavadinimo jau nebepamenu, ir kažkuris tuomet ėjusio laikraštuko "Kaukas" numeris, kuriame buvo straipsnelis apie "Karius ir magus". Ši pirmoji mane pasiekusi informacija apie rpg, drauge su neseniai skaitytos knygos (tuomet ji mane visai šauniai įtraukė, berods net du-tris kartus perskaičiau) įspūdžiais paakino sukurti setingą, kurio pagrindą sudarytų minėtos knygos pasaulis bei pradėti meistrauti. Parašiau laišką Dorado klubui, domaudamasis kaip būtų galima gauti karmagių taisykles, kaulus etc., gavau į jį berods G.Beresnevičiaus rašytą atsakymą apie tai, kad tai man atsieis kažkiek litų, kurių mano moksleiviškoje kišenėje ir kiaulėje taupyklėje tiek nebuvo, nors kalba ir ėjo apie dabar juokinga atrodančią 12 ar pan. Lt sumą. Tai mane privedė prie sprendimo imtis savarankiškų veiksmų, tad ppasidariau flamsteriais, pieštukais, kreidelėmis etc. kokius penkis - šešis žemėlapius (kartografinė fantastika, heheh
) ir pagal improvizuotą sistemą (no system rpg, heh
) pravedžiau keletą sesijų po ranka pasisukusiems bendraamžiams žaidėjams. Kadangi likau nepetenkintas savo žaidėjų komanda, o kitokių neturėjau, ši iniciatyva netruko baigtis, bet paliko neišdildomą įspūdį, kelis vien tik neužgimusio meistro mintyse įvykusius kampeinus, kelis vis dar kažkur dulkančius žemėlapius (turėtų neblogai dabar atrodyti, jei pelės nesugraužė
), meilę fantastinei litaratūrai bei iki šiol vis dar galutinai nepasotintą troškulį rpg.
Tai va, atsiprašau, jei priverčiau ką žiovauti skaitant šią rašliavą, pradėjau norėdamas brūkštelti vos kelis sakinius bet gi prisiminimai įtraukė - tpfu, sentimentalus darausi