Filmas yra apie tikejimo buvus pagrobtam ateiviu ir seksualiniu traumu vaikysteje rysi, ir leidzia manyti, kad rysys tarp tikejimo buvus pagrobtam ateiviu ir patirtos traumos istumtu prisiminimu, yra ne koks pavienis atvejis, o desningumas.
Tai leidžia manyti, kad filmo kūrėjai taip mano.
Kodel as manau, kad tai tiesa? Nes mokslininkes Susan Clancy tyrimai pakankamai mane itikina, bei zinau konkretu atveji, kai isgyvenes tragiska autovarija zmogus "susidure su ateiviais".
Prie ko čia autoavarija, ar jos metu jis buvo seksualiai išnaudojamas?
Matai problema tame, kad prisiminimai apie vaikystėje patirtą seksualinį išnaudojimą didele dalimi yra toks pats mitas, kaip ir prisiminimai apie vaikystėje patirtą ufonautų pagrobimą ar satanistinius ritualus. Žinoma, dalis jų yra tikri, priešingai nei žali žmones grobiantys žmogeliukai ar pasaulinis satanistų tinklas, seksualiinis vaikų išnaudojimas išties egzistuoja. Tačiau dalis prisiminimų yra netikri.
Todėl vietoje tavęs daryčiau atsargesnę išvadą - dalį (turbūt tik nedidelę dalį) prisiminimų apie ufonautus galima paaiškinti vaikystėje patirtu seksualiniu išnaudojimu. Jei apskritai čia yra kažkoks ryšys. O kitiems paaiškinti egzistuoja visa eilė kitų priežasčių: žioplas hipnoterapeutas, miego paralyžius, paprasčiausias sąmoningas išsigalvojimas yra tarp populiariausių.