Dar viena hipoteze leidzia paziureti i asmenybe. Toks Eriksonas ir jo pasekejai teige, kad paauglysteje asmuo turi isbandyti (tiesa, realiai,o e zaidime) nemazai vaidmenu ir pasiziureti, kurie "limpa", taip susikurdamas savaji identiteta. Taqi gal rpg zaidimas padeda isspresti kazkokius neissprendimus sioje srity?
Taigi, suaugimas baigiasi tuo, jog zhaidi pagal taisykles tos visuomenes, kurioje gyveni. Na: teisingas sheimos narys, daug mazh teisingas mokeschiu moketojas, reklamos zhiuretojas (uzh ja moketojas)...
Galima teigt, jog ish dalies "buti suaugusiu" reishkia gerai isisavinti realaus pasaulio modeli (zhaidimo taisykles) ir skirti tam visas jegas/laika/krauja vardan padeties socialineje sistemoje bei palikuoniu ishauginimo/ishleidimo gyveniman. Na zhinoma, tai teisinga, racionalu (bla, bla...)
Bet rpg geimeriai daugiausia jauni zhmones, kuriems visas jas "jungas" dar neuzhdribo ant sprandu - paprastai tai moksleiviai/studentai, kurie dar tik chekina "musu big game taisykles"
Tai ko - laisvu laiku - nepamodeliuot ir kitokiu sistemu? O "shalies biudzheto pildytojais" dar pabus - visas gyvenimas prieshaky
Beje, tarp musu kalbant, to realaus game grafika gera, bet siuzhete ir taisyklese - vienai bugai (pvz, musu banku saskaitos)...
P.S. dar pastebejimas - pirmojoj kompanijoj, kurioj RPG geiminau (dar karmagius) beveik visi gameriai ankshchiau ar veliau uzhsieme literaturine veikla
Heh: wejdas, nigelis, sharpas, stacha... na ir as
(bendroj saskaitoj butu: I, II ir III vietos GLF bei atskiri aps spaudoj....) Ir visi geiminom jau nebe vaikais budami
Ne atsitiktinis sutapimas, ane?