Tai matyt, nebuvo užtektinai ilgai atskirti. Kiek yra tas "užtektinai", priklauso nuo evoliucionavimo greičio, kuris savu ruožtu priklauso nuo natūralios atrankos spaudimo, kaip jau minėjau. Ir jau išsiaiškinome, kad žmogui šis spaudimas labai mažas.
Pagalvojau apie tai tiesiog neturiu tikslių žinių kiek laiko ilgiausiai žmonių populiacija buvo izoliuota. Ir argumentas, kad evoliucijai (Ženkliam atsiskyrimui) įvykti reikia dar kelių dešimčių tūkstantmečiu yra pilnai pagrystas. Taigi dabartinės technologijos leidžia daug tiklsiau užfiksuoti skirtumus ir pamatyti pakitimą galima daug tiksliau. Čia išlenda man įdomus klausimas: ant keik nedidelės populiacijos dalies evoliucija/mutacija įtakoja visą populiaciją. žiūrint iš šitos pusės tai, kad kokie tai amerikos mokslininkai nustato jog žmonės pasikeitė reguodami į mobilių telefonų populiarumą, žmonių evoliucijos požiūriu nifiga nieko nereiškia, nes Indai ir Kiniečiai kurie sudaro ženkliai didesnę populiacijos dalį tokių pakitimų neišvystė (Sąlygos netokios). (Čia tik mano požiūrį iliustruojantis pavyzdys.)
Pats sau prieštarauji. Tam, kad viena rūšis nugalabytų kitą, jau reikia, kad būtų dvi rūšys
O šunis kišti prie rūšių apskritai nekorektiška. Šiuolaikinis rūšies apibrėžimas skamba maždaug taip: individai, kurie natūraliomis sąlygomis gali daugintis tarpusavy. Tuo tarpu šunys natūraliomis sąlygomis apskritai negyvena. Jei gyventų - kai kurios veislės kai kurias kitas naudotų kaip užkandžius, ne kaip seksualinius partnerius.
Beje, šioje vietoje manau nebus nemandagu paprašyti šaltinių. Juk ne pats viską išgalvoji?
Savo ruožtu, nurodau savuosius:
Taip. Susivėliau formuluodamas mintį. Turėjau omenyje rūšies formavimasi kai atsiranda gyvibinga variacija kuri sugeba arba nesugeba pakeisti rūšį.
Šunys gyvena ir gamtoje nors argumentas, kad laukiniai šunys pietautų naminiais yra pagrystas.
Dėl šaltinių tai tik galiu nurodyti wikipedia
. Jūs mane ženkliai pervertinate.
Kai pradėjau rašyti šitoje skiltyje evoliucijos apibrėžimas nustebino mane patį. Daugelis iš bendro išsilavinomo suvokia evoliuciją kaip vienareikšmišką rūšies tobūlėjimą. Ir priešingas tam procesui būtų regresas. Realiai evoliucioja pagal dabartinį apibrėžimą neapima tobulėjimo ji apima tik kitimą (čiau jau tik iš wikipedijos). Čia man iškilo klausimas: kiek reikia informacijos norint užfiksuoti kitimą. Kelių individų atveju tai nesunku. Imame didesnę populiaciją jau darosi sunkiau nes reikia formuoti užtektinai daug informacijos duodančią imtį. Jei imti viso pasulio mąstu atsiranda dar viena problema, kad reikia užtektinai skirtingų žmonių DNK pavyzdžių. Priešingu atveju gautumėm iškreiptus duomenis. (Tarkime tyrime nėra arba yra labai mažai juodaodžių).
Nežinau ir nepamenu, kas tiksliai su kuo lyginama. Vienas iš dalykų - bendras panašumas: kiek tokių pačių genų. Pagal tai galima nustatyti, kiek individai artimi vienas kitam. Ir tai yra nepalyginamai tikslesni duomenys, nei paviršutiniškas skirstymas į "rūšis". Tokia sąvoka kaip rūšys apskritai įmanoma tik todėl, kad visa eilė tarpinių grandžių yra arba išnykusios, arba negyvena kartu.
Visa kita, ką lygina, priklauso nuo konkrečios situacijos ir nuo to, ką konkrečiai norima sužinoti.
Vat iš to ką ten rašiau prieš tai: Ant kiek tikslus yra etalonas nuo kurio matuojamas pokytis. Mėginu įsivaizduoti sęką veiksmų reikalingų nustatyti pokyti (Evoliuciją). Taigi paimame imtį duomenų ir ieškome dėsningumų. Čia yra klaidos tikimybė tiek dėl išvadų, tiek dėl Imties prigimties. Toliau reikia imti antrą imtį po kurio laiko ir vėl ieškoti dėsningumų. Vėl tos pačios klaidos tikimybės. Tada lyginami rezultatai ir vėl reikia tiksliai nustatyti ar skirtumas atsirado galimose paklaidos ribose ar ne.
Ir po viso šito still lieka klaidos tikimybė nes statistika neveikia 100 proc. tikslumu.
Savo gynybai galiu pasakyti, kad nepasitikėjimas 100 proc mokslu pas mane yra tikėjimo lygije, o ne žinojimo
.
P.S. ten dėl žmogaus elgesio tobulėjimo sąmonės srautas gąvosi. Realiai tiesiog noriu pasakyti, kad nematau priežasčių teigti, jog vidutinio žmogaus elgesys tobulėja.