Veislė ir rūšis tėra žmogaus sugalvotos sąvokos supaprastinimui. Realiai tam, kad iš vienos rūšies atsirastų dvi rūšys, reikalingas kažkoks populiacijos padalijimas į bent dvi dalis, kurių viena negalėtų kontaktuoti su kita. Tokiu atveju po kažkiek laiko jos nebegalės kryžmintis. Tačiau tai nereiškia, kad kol nepadalinsi, tol neevoliucionuos.
Ar tai reishkia jei ishskirsime ish vienos populiacijos zmones i dvi grupes ir izoliuosime juos vienas nuo kito n metu, apgyvendinsime tokiomis paciomis aplinkos salygomis, tai jie negales tureti palikuoniu, (skamba apsurdishkai)????
Citata:
Ash turiu omeny ne tik aplinka, bet ir kintanti progresuojanti zmogaus logini mastyma, ish ko ir ishplaukia zmogaus elgesio tobulekimas, ko pasekoje aplinkos kitimas saligojantis evoliucija.
Iš kur paimta, kad žmogaus mąstymas progresuoja? Žmogaus elgesio tobulėjimas? Aš sutinku, kad technologinis progresas yra variklis kuris keičia aplinką kas įtakoja evoliucija.
Žmogaus elgesys apskritai neturi jokio vaidmens progresui. Iš žmonijos kaip visumos elgesys nepasikeitė arba pasikeitė labai nedaug. Impulsai verčiantys žmogų elgtis vienaip ar kitaip visiškai nepasikeitė tai iš kur tobulėjimas?
progresas lot. progressus – pažanga
kiek supratau evoliucija tai ir yra pazanga aplinkos atzvilgiu, nes organizmas evoliucionuodamas prisitaiko prie aplinkos
Jei zmogus elgesi tobuliau, nei elgesi priesh tai, tai vadinasi jis masto racionaliau. Zmogaus mastymas progresuoja
O dėl mąstymo tai apskritai manau, kad bendrai paėmus situacija blogėja. Didelė atsikirų sričių specializacija padaro, kad dažniausiai pasitaiko tik siauri specialistai kurie negali efektyviai mąstyti už savo srities ribų (Universalų amžius praėjo). Plius prie to pridėkime, kad gerėjant gyvenimo sąlygoms žmonių kurie varginasi mąstyti ir tobulėti kiekis mažėja.
Garsus filosofas Dekartas yra pasakes, kad daugiau ishmano ne siauros srities specialistas, bet zmogus ishmanantis daug sriciu. Ir ash manau, kad jis teisus nes dauguma mokslo sriciu yra glaudziai susije ir vienas be kito deramai nepasitarnauja visuomenei. Dabar ziurek, kaip susiduria mokslo sritys pvz biologija ir elektronika = naujos technologijos implantai ir pan.
Vat iš to ką ten rašiau prieš tai: Ant kiek tikslus yra etalonas nuo kurio matuojamas pokytis. Mėginu įsivaizduoti sęką veiksmų reikalingų nustatyti pokyti (Evoliuciją). Taigi paimame imtį duomenų ir ieškome dėsningumų. Čia yra klaidos tikimybė tiek dėl išvadų, tiek dėl Imties prigimties. Toliau reikia imti antrą imtį po kurio laiko ir vėl ieškoti dėsningumų. Vėl tos pačios klaidos tikimybės. Tada lyginami rezultatai ir vėl reikia tiksliai nustatyti ar skirtumas atsirado galimose paklaidos ribose ar ne.
Ir po viso šito still lieka klaidos tikimybė nes statistika neveikia 100 proc. tikslumu.
Savo gynybai galiu pasakyti, kad nepasitikėjimas 100 proc mokslu pas mane yra tikėjimo lygije, o ne žinojimo .
Sutinku su tavim 100%
nieko nera 100%. Ash zinau, kad nieko nezinau, atrodo Aristotelis taip pasake. Nes viskas ka mes zinome neturi izbaigtumo, t.y negalime pazinti makro ir mikro pasauliu. Subatominis pasaulis prieinamas tik idejos lygyje ne jutimu, taip pat ir zvaigzdes nepasiekiamos ir neishtirtos (makro pasaulis), todel visada egzistuoja paklaida.