Forumas.Fantastika.lt

It is currently 2024-03-29 2:29

All times are UTC+04:00




Post new topic  Reply to topic  [ 90 posts ]  Go to page « 15 6 7 8 9 »
Author Message
 Post subject:
PostPosted: 2006-05-04 11:58 
Offline
User avatar

Joined: 2003-10-24 10:05
Posts: 795
Location: Vilnius
Nomad wrote:
Ne staiga, man niekada jos nebuvo labai svarbios. Svarbiausia yra zmogus. Siaip ar taip, jei dabar pragyvenes 60 metu numirsti, o ateityje pagyvenes 60 metu tiesiog issiskirsi ir susirasi nauja zmona, kuris variantas geresnis? :)
Tada turiu tamstai idealų ilgaamžiškumo modelį kuris matyt būtu ir dabartinei technikai įkandamas: Patalpinti tamstą į visiškai atribotą aplinką kur nėra jokio neigiamo poveikio ir visa technika pastoviai monitorina tamstos būsena. Manau tokiu būdu nemažą kieki metų užsimestumėte ir dar plius turėtumėte pati svarbiausia dalyką - žmogų bo visi kiti nesvarbūs...
O dėl to kas geriau po 60metų numirti ar keisti žmoną (Skamba kaip keisti kojines :evil: ). Tai taip grynai egoistiškai žiūrint beabejo geriau keisti žmoną. Bet nereikia turėti iliuzijų jog jei turi storą skūrą tai ir kiti turi tokią pačią. Išsiskyrimai niekada nepraeina neskausmingai. ir jei Tau asmeniškai pofig tai tik reiškia, kad eini per gyvenimą palikdamas (perkeltine prasme) kruvinus pėdsakus... Todėl ir sakiau kad tamstai tapti vampyru būtu idealus atvejis: ir gyvenimą pratesi ir nieko vertingo už tai neatiduodi :twisted: .
Nomad wrote:
Cia priklauso nuo to, kiek tokiu ilgaamziu bus. Taip, as turejau omeny situacija, kai as vienas gyvenu neribota laiko tarpa. Kitu atveju, priklauso, kiek bus tu nemirtinguju. Tiketina, kad jie patys ir taps darbdaviais :)
Būti vieninteliu ilgaamžiu mano galva išviso vienišumo ir atsiribojimo viršūnė.

Quote:
O tu ramia ranka į tai numoji ir nesvarbu kad gal būt smerki save 100tmečiams kančios ir skausmo kai visas pasaulis apie tave keičiasi o tu su juo nespėji...
Nomad wrote:
Nesupratau minties :(
O ko čia nesuprasti? Net dabar, sulaukęs viso labo 25 metų jau pastebiu, kad nesuprantu smarkiai jaunesnių už save. Ir tas skirtumas didėja nes lygiai taip pat nesuprantu žmonių kurie smarkiai vyresni už mane.
Žmogaus vertybių skalė susiformuoja labai labai anksti yra įtakojama begalės veiksnių ir faktorių. Ir kiekviename laikmetyje ji kažkiek kitokia (Žmonės su senojo Lietuvos kaimo vertybėmis man įvaro aklo įtūžio priepuoliu...). Šitos vertybių skalės yra labai giliai ir keičiasi labai nedaug. kuo ilgiau gyveni tuo labiau pasaulis apie tave pasikeičia ir tuo mažiau tu jį supranti. Ir tuo sunkiau jame prisitaikyti...
Tai svarbu įpač dabar kai žmonija labai akseleruotai keičia pasaulį nenuostabųs atvejai kai tu paskiri savo gyvenimą kažkokiai veiklai (pavyzdys radioelektronika) kuri kažkada buvo labai perpektyvi bet pasaulis pasikeičia ir ji dabar yra beveik mirusi...
Quote:
Vienoje Lukjanenko knygoje (Spektras) buvo aprašyta rasė kengūropodobnų padarų kurie gyveno tik pusę metų. Ir nežiūrint nieko jie buvo geriau išsivystę negu žmonės ir savo gyvenimus nugyvendavo daug pilniau ir laimingiau už amžinybę (jų požiurų) gyvenančius žmones...
Nomad wrote:
Ir ka?
Nieko tokio tiesiog norėjau sukelti minčių ir parodyti, kad ne vienas žmogus apie tai galvojo. Ir net jau dauguma galvotų žmonių priėjo išvados kad ilgaamžiškumas toli gražu nėra vertybė pagal nutylėjimą.


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-05-04 12:41 
Offline
User avatar

Joined: 2003-10-24 10:05
Posts: 795
Location: Vilnius
ghoul wrote:
Tas „traukymas“ ir taip nuolat vyksta – vieni žmonės iš gyvenimo dingsta, kiti ateina. Ką pakeistų ilgesnis gyvenimas?
Elementariu "sutraukymų" kiekiu. Kiekvienas toks trūkis žaizda. Ar tikrai labai emociškai sužalotas žmogus gali būti laimingas i atnešti laimę kitiems?
ghoul wrote:
Frazės apie čempionus nereikėtų priimti tiesiogiai. Tiesiog pakankamai giliai išstudijavus sritį ir pasiekus joje tiek, kiek gali pasiekti, galima ramia sąžine imtis kitų dalykų. O dabar man tiesiog nepakaks tam laiko – mano kūnas pasens kur kas greičiau nei aš pasieksiu savo galimybių ribas.
Gerai. Su tokiu apibudinimu galiu sutikti. Bet, neįsižeisk, tačiau noras apimti kaip galima daugiau veiklos panašus iš šunį su trim kamuoliukais. Ir žaisti norisi, bet negali nes visi nasruose netelpa, ir palikti gaila nes juk kamuoliukas!!! Žmogus moka pasirinkti ir įvertinti kas jam geriau ir naudingiau. Kaip draugė išsireiškė: jei negali per 50 metų padaryti tai negalėsi ir per 100...
ghoul wrote:
Nedidelis niuansas: jei neperkuriame visos ekonominės sistemos ir liekame prie kapitalizmo, tai jau po keliasdešimties metų man iš vis nereikės dirbti pragyvenimui, puikiai galėsiu išsilaikyti iš investicijų.
Pasitikėsiu tavo žodžiu. Tiesiog bent jau man atrodo, kad toks dalykas veiktu vistiek kažkas privalo dirbti. Dabar dirba jaunesni kurie dar nespėjo sukaupti patirties ir turto. Ar ne dėl to ir kyla problemos labiau išsivysčiusiose šalyse kur pasidaro pernelyg daug pencininkų ir nėra kad dirba? (Jei klystu netęsk šitos temos...)
ghoul wrote:
Puikiai siejasi – tai reiškia, kad to „nuostabaus šiandien“ liko mažiau. O aš būtent ir noriu, kad jis truktų amžinai. Negi ne logiška?
Čia matyt apibrėžimo krizė. Šiandien yra šiandien ir jis negali tęstis amžinai nes tai reikštu pasaulio mirtį (visiška stagnacija). O Rytoj yra ne Šiandien (Rytoj alus nemokamai!!! (Žemaičių smuklės juokas)).

Bendrai suprantu tavo pozicija ir tikrai man artimesnė negu "Šūdas šiandien, laimė pensijoje". Tiesiog manau, kad kraštutinumai nėra tai ko man reikia. Aukso vidurio principas: Kas per daug tas nesveika (neneša laimės).
ghoul wrote:
Kodėl kraštutinumų? Apsispręskime, arba gyvenimas yra labiau malonus nei nemalonus (ir tada natūralu norėti kaip galima ilgesnio malonumo), arba atvirkščiai (ir tada natūralu siekti kaip galima greičiau jį nutraukti).
Išnarstysiu tamstos pasakymą: Kodėl kraštutinumai? Iškarto ir visiems laikams (dėl to kas variantas b yra permanentinis sprendimas irgi pasidaro permanentinis) nusprendžiame apie dalyką apie kurį neturime ir niekada neturėsi visos konkrečios informacijos (Gyvenimas) ir padarome dvi išvadas. Arba a) taip ir gyveni arba b) ne ir miršti...

Primink man kraštutinumo sąvoką...

O dėl malonumų ideologijos:
Kai pradėjau bendrauti su savo mergina jinai mane pribloškė savo pasakymu : Gero turi būti nedaug, kad labiau jį vertintum. Anksčiau maniau panašiai kaip tamsta ir tik suvalgius litrą ledų gulint ant sofkutės ir galuojantis supratau jos žodžių prasmę (Ledai=malonumas, 1litras=malonumo liginimas. Rezultatas: malonumas gerokai mažesnis negu nuo nedidelio kiekio ledų. )


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-05-04 16:26 
Offline

Joined: 2002-12-19 22:42
Posts: 2976
Quote:
Išsiskyrimai niekada nepraeina neskausmingai
Galima pagalvoti, kad kai mirsi, nebus išsiskyrimo. Vis tiek dažniausiai kažkuris sutuoktinis miršta pirmas :)
Quote:
Patalpinti tamstą į visiškai atribotą aplinką kur nėra jokio neigiamo poveikio ir visa technika pastoviai monitorina tamstos būsena. Manau tokiu būdu nemažą kieki metų užsimestumėte ir dar plius turėtumėte pati svarbiausia dalyką - žmogų bo visi kiti nesvarbūs...
Dėkui, man ir ši aplinka nuostabiai tinka. Tai tau gyvenimas yra skausmas ir išsiskyrimai, ar panašiai kažkaip. Ne man :)
Quote:
Būti vieninteliu ilgaamžiu mano galva išviso vienišumo ir atsiribojimo viršūnė.
Mano galva, ne.
Quote:
O ko čia nesuprasti? Net dabar, sulaukęs viso labo 25 metų jau pastebiu, kad nesuprantu smarkiai jaunesnių už save.
Na va kaip. O aš suprantu :) Turint ilgaamžiškumą, šiaip ar taip, galima skirti kažkiek laiko pasimokyti supratimo :)
Quote:
kuo ilgiau gyveni tuo labiau pasaulis apie tave pasikeičia ir tuo mažiau tu jį supranti. Ir tuo sunkiau jame prisitaikyti...
Na, mano asmeninė patirtis kitokia. Kuo ilgiau gyvenu, tuo daugiau žinių įgyju apie pasaulį, ir tuo geriau jį suprantu.
Quote:
Nieko tokio tiesiog norėjau sukelti minčių ir parodyti, kad ne vienas žmogus apie tai galvojo. Ir net jau dauguma galvotų žmonių priėjo išvados kad ilgaamžiškumas toli gražu nėra vertybė pagal nutylėjimą.
Aivarai, tikrai nesitikėjau, kad remsiesi fantastine kūryba. Kažkaip iš tavęs rimtesnių argumentų laukiau :)

_________________
We never tire of looking at each other
Only the mountain and I


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-05-04 17:11 
Offline
User avatar

Joined: 2003-10-24 10:05
Posts: 795
Location: Vilnius
Nomad wrote:
Galima pagalvoti, kad kai mirsi, nebus išsiskyrimo. Vis tiek dažniausiai kažkuris sutuoktinis miršta pirmas :)
Geras argumentas :garbinti:
Nomad wrote:
Dėkui, man ir ši aplinka nuostabiai tinka. Tai tau gyvenimas yra skausmas ir išsiskyrimai, ar panašiai kažkaip. Ne man :)
Man gyvenimas nėra skausmas ir išsiskyrimai. Aš tiesiog gyvenu taip, kad neužgaučiau žmonių šalia savęs. kiek man tai pavyksta kie ne bet faktas kad į tai neatsižvelgti aš negaliu.
Plius kalba ėjo ne tiek apie tave paty o apie žmones su kuriais tu gyvendamas susisieji...
Quote:
O ko čia nesuprasti? Net dabar, sulaukęs viso labo 25 metų jau pastebiu, kad nesuprantu smarkiai jaunesnių už save.
Nomad wrote:
Na va kaip. O aš suprantu :) Turint ilgaamžiškumą, šiaip ar taip, galima skirti kažkiek laiko pasimokyti supratimo :)
Gal geriau sakyti jie tau nemaišo. Bet elementarūs stebėjimai rodo, kad
su amžium žmonės ne įgauna sugebėjimo kitus suprasti o tik jį praranda. Ir nepanašu kad "memento more" čia būtu įsivėlusi.
Nomad wrote:
Na, mano asmeninė patirtis kitokia. Kuo ilgiau gyvenu, tuo daugiau žinių įgyju apie pasaulį, ir tuo geriau jį suprantu.
Manau tai yra tiesa. Vidėlto turiu patikslinti kad sakydamas pasaulis aš turėjau omenyje žmonių bendruomenę. Žinojimas (arba dažniau tikėjimas, kad žinai jei jau pragyvenai taip ilgai) kažkodėl nepadeda vyresniems žmonėms įsilieti į visuomenę. Jie atsiskiria nuo kitų net labiau negu visoks neformalus jaunimėlis...
Nomad wrote:
Aivarai, tikrai nesitikėjau, kad remsiesi fantastine kūryba. Kažkaip iš tavęs rimtesnių argumentų laukiau :)
Bah!!!!! O galų gale kuo jie blogi kaip argumentai? Autorius tiesiog gauna įrankius išsakyti savo mintis gerokai plačiau ir laisviau negu tradicinė grožinė literatūra. Šiaip "Doriano Grėjaus paveikslas" yra ganėtinai klasika bet tuo pat metu visiška fantastika. Kas nemaišo autoriui išsakyti savo nuomonės apie nemirtingumą ir amžiną jaunystę :).

Plius kurgi dar žmogus gali laisvai operuoti fantastika jei ne Fantastikos mylėtojų forume?..


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-05-04 19:18 
Offline

Joined: 2002-12-19 22:42
Posts: 2976
Quote:
Man gyvenimas nėra skausmas ir išsiskyrimai. Aš tiesiog gyvenu taip, kad neužgaučiau žmonių šalia savęs. kiek man tai pavyksta kie ne bet faktas kad į tai neatsižvelgti aš negaliu.
Plius kalba ėjo ne tiek apie tave paty o apie žmones su kuriais tu gyvendamas susisieji...
Na, tai aš, gyvendamas amžinai, ir toliau stengčiausi neužgauti žmonių, kurie šalia :)
Quote:
Gal geriau sakyti jie tau nemaišo. Bet elementarūs stebėjimai rodo, kad
su amžium žmonės ne įgauna sugebėjimo kitus suprasti o tik jį praranda.
Na čia stipri naujiena. Visada maniau, kad žmonės progresuoja, o pasirodo, viskas atvirkščiai. Gal kokių nuorodų turi į šiuos tyrimus? :) O gal tai tiesiog nuo žmogaus priklauso? Ir ne, negeriau sakyti, kad man jie nemaišo. Aš manau, kad juos suprantu. Ko čia daug nesuprasti? Prisimenu save tokio amžiaus, kokie buvo mano ir mano tuometinių bendraamžių tikslai, motyvai, pasaulėžiūra, ir viskas.
Quote:
Žinojimas (arba dažniau tikėjimas, kad žinai jei jau pragyvenai taip ilgai) kažkodėl nepadeda vyresniems žmonėms įsilieti į visuomenę. Jie atsiskiria nuo kitų net labiau negu visoks neformalus jaunimėlis...
Žinios yra viena, sugebėjimas jas taikyti - kita. Visgi manau, kad pastarasis dalykas daugumai žmonių taip pat tobulėja su amžiumi. Įvairių maištaujančių prieš visuomenę tipelių žymiai daugiau tarp paauglių ir jaunimo, nei tarp subrendusių žmonių, say, 40 metų. Vadinasi, pastarieji sugeba geriau sugyventi su visuomene.
Quote:
O galų gale kuo jie blogi kaip argumentai?
Todėl, kad aš irgi galiu parašyti apsakymą, kuriame labai dvasingai bus paremtos mano idėjos. Tarkim, apie ateivių rasę, kuri gyvena milijardą metų ir supranta pasaulį daug geriau, nei žmonės. Ir sugyvena visi labai šiltai ir draugiškai be konfliktų. :)
Quote:
Elementariu "sutraukymų" kiekiu. Kiekvienas toks trūkis žaizda. Ar tikrai labai emociškai sužalotas žmogus gali būti laimingas i atnešti laimę kitiems?
Mano patirtis rodo, kad kiekvieną išsiskyrimą pakelti vis lengviau. Taigi, su laiku jie jau nebebus tokios smarkios žaizdos. Bet net ir šis argumentas yra tavo nenaudai. Žinodamas, kuo baigsis, tarkim, dviejų metų meilės santykiai su mergina, aš vis tiek pasirašyčiau. Du metai malonumo ir laimės man atsveria sakykim, net ir pusę metų skausmo išsiskyrus :)

_________________
We never tire of looking at each other
Only the mountain and I


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-05-04 20:15 
Offline
User avatar

Joined: 2003-10-17 22:32
Posts: 2032
Aivaras wrote:
Pavyzdžiui kad tai yra vienas iš vakarų civilizacijos žlugimo simptomų....
Na atleisk, bet tai skamba kaip uzkietejusiu konservatoriu dainele. Vajezau, seima zlugsta, kur ritasi musu visuomene! Atseit geriau kesti disfunkcionalias seimas, kur zmones vienas kito nepernesa, bet gyvena kartu "del seimos vertybiu". :evil:
Quote:
Plius papildoma mintis apie nemirtingumą ir šiaip ilgą gyvenimą:
Kiek jūs žinote literatūros kurinių kur šitie dalykai galų gale per šoną neišeina.
Heinleino Lazarus Long ir kompanija http://en.wikipedia.org/wiki/Lazarus_Long :garbinti:

Jei ziuresime i nevisai zmones, galime imti visa Bankso Culture visata, galbut Greg Egan'o "Permutation City".

Bet kuriniu skaicius apie kazka tikrai nera argumentas, nes rasytojas gali is bet kokios temos padaryti ir tragedija, ir drama, ir laiminga utopija. Deja, dazniausiai laimingos utopijos yra neidomios, todel ju yra daug maziau.
Quote:
O ko čia nesuprasti? Net dabar, sulaukęs viso labo 25 metų jau pastebiu, kad nesuprantu smarkiai jaunesnių už save. Ir tas skirtumas didėja nes lygiai taip pat nesuprantu žmonių kurie smarkiai vyresni už mane.

Žmogaus vertybių skalė susiformuoja labai labai anksti yra įtakojama begalės veiksnių ir faktorių. Ir kiekviename laikmetyje ji kažkiek kitokia
Su situo nesutiksiu. Yra zmoniu, kurie uzsidaro vertybiu skaleje. Yra tokiu, kurie ne.

Bent jau asmeniskai man niekada netrukde amziaus skirtumas, jei kas ir trukdo tai vertybiu skirtumas, kuris (beveik) nepriklauso nuo amziaus. Sakykime taip: esu sutikes zmoniu su kuriais lengva ir idomu bendrauti nuo paaugliu iki senuku amziaus. Lygiai taip pat ir zmoniu, su kuriais visiskai nenoreciau bendrauti.

Re: zmonems, kurie tikisi dirbti 50 metu, o po to gyventi 500 metu is investiciju: Sekmes! :sprint:

You pilot always into an unknown future; facts are your single clue. Get the facts! Raimondas


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-05-05 11:41 
Offline
User avatar

Joined: 2003-10-24 10:05
Posts: 795
Location: Vilnius
Nomad wrote:
Na, tai aš, gyvendamas amžinai, ir toliau stengčiausi neužgauti žmonių, kurie šalia :)
Duok dieve. Aš neturiu tokių iliuzijų. Turiu tik tikėjimą, kad tai įmanoma...
Nomad wrote:
Na čia stipri naujiena. Visada maniau, kad žmonės progresuoja, o pasirodo, viskas atvirkščiai. Gal kokių nuorodų turi į šiuos tyrimus? :) O gal tai tiesiog nuo žmogaus priklauso? Ir ne, negeriau sakyti, kad man jie nemaišo. Aš manau, kad juos suprantu. Ko čia daug nesuprasti? Prisimenu save tokio amžiaus, kokie buvo mano ir mano tuometinių bendraamžių tikslai, motyvai, pasaulėžiūra, ir viskas.
Čia ne stipri naujiena. Nesimėtysiu tiksliais terminais, bet netgi paprastai bendražmogiškai žinoma, kad suaugusiam reikia daug daugiau pastangų įdėti, kad kažką išmoktum, negu vaikui. [Nepagrystas tyrimais IMHO]Sugebėjimas mokytis pasiekia savo piką dar žmogui nesulaukus 20 metų paskiau jis po truputį krenta ir po kažkiak laiko kritimas pagreitėja. aišku nemanau kad kritimas nukrenta iki 0 dar iki mirties bet efektyvumas smarkiai sumažėja (Čia reikėtų kokio psichologo besispecializuojančio ant vystimosi sutrikimų paaiškinimų. Arba bent statistikos.) [/Nepagrystas tyrimais IMHO]. Taigi galėčiau tave nuliūdinti atskiras žmogus su amžium neprogresuoja (mažų mažiausiai). Tokia savybe daugiau pasižymi žmonija kaip objektas...
Nomad wrote:
Todėl, kad aš irgi galiu parašyti apsakymą, kuriame labai dvasingai bus paremtos mano idėjos. Tarkim, apie ateivių rasę, kuri gyvena milijardą metų ir supranta pasaulį daug geriau, nei žmonės. Ir sugyvena visi labai šiltai ir draugiškai be konfliktų. :)
Tu jau ir taip dalyvauji šitoje diskusijoje ir išsakai savo nuomonę. Pateikdamas pavyzdžius iš kūrinių autorių nedalivaujančių šitoje konkrečioje diskusijoje (Jei jie į diskusijos temą) pateikių jų nuomonę šiuo klausimu. Kadangi darau prielaidą, jog dauguma autorių, kurių kūriniai išspausdinti ir kuiriuos aš (ir galbūt dar kas nors) skaičiau, yra turtingos gyvenimiškos patirties ir nemenkų protinių gabumų. Todėl jų pozicija diskusijoje gali turėti reikšmę.

Viskas susiveda į tai ką nori diskusija pasiekti. Aš asmeniškai noriu suvokti kito žmogaus pozicija ir laisti kitam žmogui suvokti savają. Tokiam tikslui pasinaudoti kitų (daugiau mažiau autoritetingų) žmonių nuomone yra normalus reiškinys.

Bent jau aš iš šios diskusijos su Ghouliu, Nomadu ar Raimundu jaučiuosi praturtėjęs ir sužinojęs. Ir visai nesvarbu kad su kai kurių iš jūsu nuomone aš nesutinku...

Nomad wrote:
Mano patirtis rodo, kad kiekvieną išsiskyrimą pakelti vis lengviau. Taigi, su laiku jie jau nebebus tokios smarkios žaizdos. Bet net ir šis argumentas yra tavo nenaudai. Žinodamas, kuo baigsis, tarkim, dviejų metų meilės santykiai su mergina, aš vis tiek pasirašyčiau. Du metai malonumo ir laimės man atsveria sakykim, net ir pusę metų skausmo išsiskyrus :)
O mano patirtis rodo, kad kiekvienas kartas skausmingas skirtingai. Jie tik atrodo paskiau lengvesni nes atbunki ir nebe taip aštriai tai suvoki. Iš šitų diskusijų susidariau įspudį, kad tu Nomadai, nsi žmogus kuris atbukimą ir nejautrumą vertintu kaip teigiamus dalykus.

O pavyzdyje su mergina yra daugiau variantų: jei jau žinai į priekį tai ar pasirašytum tokiems sąntykiams jei žinotum, kad po to ta mergina niekada nebesugebės su kažkuo normaliai (be diskomforto) bendrauti? O jei ji dėl jūsų dviejų metų bijos kitų sąnykiu ir praleis visas (daugumą) progas kurios ateis jos gyvenime? galų gale jei žinosi kad išsiskirdamas ją įskaudinsi daug labiau negu ji tave?

P.S. Ką tik man horoskopas pasakė, jog šiandien reikia bendrauti su įdomiais žmonėmis ir klausti jų nuomonės. Tai gali praplėsti mano suvokimo ribas... :shock:


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-05-05 14:34 
Offline

Joined: 2002-12-19 22:42
Posts: 2976
Quote:
Taigi galėčiau tave nuliūdinti atskiras žmogus su amžium neprogresuoja (mažų mažiausiai). Tokia savybe daugiau pasižymi žmonija kaip objektas...
Tai kad visiškai nelogiška išvadą padarei. Su amžiumi žmogaus sugebėjimas mokytis gal ir lėtėja, tačiau tai nereiškia, kad jis neprogresuoja. Progresuoja, tik kuo toliau, tuo lėčiau.
Quote:
Todėl jų pozicija diskusijoje gali turėti reikšmę.
Ne, argumentum ad numerum neturi jokios reikšmės solidžiose diskusijose. Nors ir milijardą palaikančių rašytojų fantastų iškastum :) Bet jei tau atrodo reikšminga tik tai, kad pats negaliu būti apsakymo autoriumi, puiku. Aleksandro Žiedas, Mirtinas Gambitas bei Napoleono Revanšas romanuose egzistuoja milijardus metų gyvenanti rasė, tarp kurios nėra jokio smurto ir kitos bjaurasties. Net vegetarai visi :D
Quote:
Viskas susiveda į tai ką nori diskusija pasiekti.
1. Patikrinti savo poziciją, kaip ji atlaiko kritiką.
2. Išgirsti naujų idėjų ir, atitinkamai, 1.
3. Įtikinti oponentą, jei manau, kad jo pozicija klaidinga, arba pakeisti savo poziciją, jei diskusijos eigoje paaiškėja, kad ji klaidinga.

Deja, noras gyventi amžinai yra gana subjektyvu, tad tegalime tik šiaip sau pasišnekėti bei padiskutuoti dėl kai kurių aspektų, kuriuos galima įvertinti objektyviai.
Quote:
Jie tik atrodo paskiau lengvesni nes atbunki ir nebe taip aštriai tai suvoki. Iš šitų diskusijų susidariau įspudį, kad tu Nomadai, nsi žmogus kuris atbukimą ir nejautrumą vertintu kaip teigiamus dalykus.
Tavo įspūdis klaidingas. Nejautrumą aš vertinu teigiamai, kadangi didelis jautrumas dažnai sukelia stresinę emocinę būseną ir trukdo priimti teisingus sprendimus atitinkamoje situacijoje, kas gali atvesti net ir į katastrofą. Pavyzdžiui, savižudybę. Mano patirtis rodo, kad kuo šalčiau vertinu situaciją, tuo sėkmingiau ją išsprendžiu, net ir santykių srity.

Ir aš kalbu apie nejautrumą turėdamas omeny nesėkmių neėmimą giliai širdin, anaiptol ne nejautrumą skausmui apskritai ir tuo paremtą veiklą, a la sociopatiją.
Quote:
O pavyzdyje su mergina yra daugiau variantų: jei jau žinai į priekį tai ar pasirašytum tokiems sąntykiams jei žinotum, kad po to ta mergina niekada nebesugebės su kažkuo normaliai (be diskomforto) bendrauti? O jei ji dėl jūsų dviejų metų bijos kitų sąnykiu ir praleis visas (daugumą) progas kurios ateis jos gyvenime?
Tai neturi nieko bendro su nemirtingumu. Visa tai gali vykti ir vyksta jau dabar. Taigi, nelogiška tai pateikti kaip nemirtingumo galimą trūkumą.

_________________
We never tire of looking at each other
Only the mountain and I


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-05-05 18:26 
Offline
User avatar

Joined: 2002-12-13 20:57
Posts: 1410
Location: Vilnius
Aivaras wrote:
Pavyzdžiui kad tai yra vienas iš vakarų civilizacijos žlugimo simptomų. Nes kol kas panašūs socialiniai reiškiniai reiškė būtent tai o ne kad tai yra priešinga žmogaus prigimčiai. Po ko sekdavo atėjimas žmonių grupės kuri palaikė glaudesnius ryšius su savo prigimtim (barbarai ir šiaip "necivilizuoti") ir tiesiog sutrypdavo tuo "civilizuotus" po ko perimdavo jų papročius ir vystydavo juos toliau kol patys nepradėdavo pernelyg atitolti.
Net ir koreliacija čia mažų mažiausiai abejotina. Net nekalbu apie priežastingumą :)
Aivaras wrote:
Savo pozicijai iliustruoti galiu pasiųlyti "Doriano Grėjaus paveikslą" ir daugumą romanų apie vampyrus...
Ką galite pasiūlyti jūs mano brangieji oponentai?
Ko gero, nieko. Manau, tai tiek pat stiprus argumentas, kaip ir rėmimasis fantastine literatūra :) (Nors jei jau gilintis – paimkime Zelaznyj „Ambero princus“).
Aivaras wrote:
ghoul wrote:
Tas „traukymas“ ir taip nuolat vyksta – vieni žmonės iš gyvenimo dingsta, kiti ateina. Ką pakeistų ilgesnis gyvenimas?
Elementariu "sutraukymų" kiekiu. Kiekvienas toks trūkis žaizda. Ar tikrai labai emociškai sužalotas žmogus gali būti laimingas i atnešti laimę kitiems?
Taigi, tuomet gal vertėtų apskritai vengti santykių, kad tik „žaizdų“ nebūtų? :) Ne, nesutinki? Jei nesutinki – matyt, pripažįsti, kad bendravimo malonumas vertas nutrūkusių santykių sukeliamo diskomforto (if any). Ir, kaip jau buvo paminėta, gyvenimiška patirtis leidžia kur kas lengviau visą tai ištverti.
Aivaras wrote:
Bet, neįsižeisk, tačiau noras apimti kaip galima daugiau veiklos panašus iš šunį su trim kamuoliukais. Ir žaisti norisi, bet negali nes visi nasruose netelpa, ir palikti gaila nes juk kamuoliukas!!!
Būtent taip. Ir ka?
Aivaras wrote:
Žmogus moka pasirinkti ir įvertinti kas jam geriau ir naudingiau. Kaip draugė išsireiškė: jei negali per 50 metų padaryti tai negalėsi ir per 100...
Ką turėtų reikšti ta frazė apie įvertinimą? Taip, tarkime, man naudingiau veikla A, tačiau aš mielai užsiimčiau ne tik veikla A, bet ir veikla B ir C, kuri man truputi mažiau naudinga ar maloni.
Ir kodėl būtent 50 metų vs 100? Vadovaujantis ta pačia logika (iteratyviai trumpinant periodus) galima teigti, kad jei per 1 dieną to padaryti negali, tai negalėsi ir per 100 metų. Ar teiginys vis dar teisingas? Jei ne, ar teisingas pradinis teiginys, kuo jis paremtas ir apskritai, ar nenurašytas jis nuo lubų? :D
Aivaras wrote:
Pasitikėsiu tavo žodžiu. Tiesiog bent jau man atrodo, kad toks dalykas veiktu vistiek kažkas privalo dirbti. Dabar dirba jaunesni kurie dar nespėjo sukaupti patirties ir turto. Ar ne dėl to ir kyla problemos labiau išsivysčiusiose šalyse kur pasidaro pernelyg daug pencininkų ir nėra kad dirba? (Jei klystu netęsk šitos temos...)
Raimondas wrote:
Re: zmonems, kurie tikisi dirbti 50 metu, o po to gyventi 500 metu is investiciju: Sekmes! :sprint:
Faktas, kad egzistuojant pakankamai daug ilgaamžių ekonomika turėtų būti iš pagrindų restruktūrizuota. Todėl ir pateikiau prielaidą – tai veiks, tik išlikus dabartinei kapitalistinei ekonomikos sistemai.
Aivaras wrote:
Tiesiog manau, kad kraštutinumai nėra tai ko man reikia. Aukso vidurio principas: Kas per daug tas nesveika (neneša laimės).
O kodėl būtent tie apgailėtini 60-70 metų yra „aukso vidurys“? Gal tai kraštutinis minimumas? :)
Aivaras wrote:
Išnarstysiu tamstos pasakymą: Kodėl kraštutinumai? Iškarto ir visiems laikams (dėl to kas variantas b yra permanentinis sprendimas irgi pasidaro permanentinis) nusprendžiame apie dalyką apie kurį neturime ir niekada neturėsi visos konkrečios informacijos (Gyvenimas) ir padarome dvi išvadas. Arba a) taip ir gyveni arba b) ne ir miršti...
Primink man kraštutinumo sąvoką...
O kokie būtų nekraštutiniai sprendimai šioje situacijoje? :D

_________________
„Ne tik levas GM, bet ir kaip zmogus gajdys“ (c) gre


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-05-05 20:12 
Offline
User avatar

Joined: 2006-04-01 14:33
Posts: 223
Siaubas, pradėjau temą apie kiberimplantus ir nenatūraliai išaugusias galūnes, o čia iki kokio filosofinio "snukdaužio" išaugo. :D
Kai kalbėjau apie galią, tai turėjau omenį ne piniginę, o daugiau fizinę protinę... Aš nesiekiu valdyt krūvas, aš noriu susikurt asmeninę laimę ( kad tokia laivę būtų - užkbniso, apsieviau batus ir peškot (100km/h greičiu) patraukiau nežinoma kryptim), tokią laisvę... seniau (gerokai eniau) žmogus, mokantis žiesti puodus, naujam mieste galėjo laisvai pritapt. o dabar - dokumentacijos daxuja... (atleiskit už žodį, bet tai - labai pravartus mato vienetas). Gal neaiškiai pasakiau, bet, tikiuosi, esmę suprasit.
O jei mes gyventume amžinai, tai gal išmoktume laukt? nebebūtų knfliktų...
o jei kas sakys kad tai veda į stagnaciją: žinot, nors aš ir būčiau nemirtingas, bet nervus ištampytų net 4 metų kelionė į Alfą Kentaurą (provided kad laivas skristų šviesos greičiu o aš po 5s netapčiau kosmo blynu). Gyvenimo patogomų norisi nepasaint to, koks jis ilgas (aišku gali baigtis kaip eldarams iš W40K - žaidė, žaidė, o tada Slanešas(a) atsirado ir beveik visi kojas užvertė). Nenoriu kad sekantys metai būtų tokie, kaip šie, noriu gražesniųųųųų... taip ir keliaus progresas.

_________________
Even in death I still serve!


Top
   
Display posts from previous:  Sort by  
Post new topic  Reply to topic  [ 90 posts ]  Go to page « 15 6 7 8 9 »

All times are UTC+04:00


Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 11 guests


You cannot post new topics in this forum
You cannot reply to topics in this forum
You cannot edit your posts in this forum
You cannot delete your posts in this forum
You cannot post attachments in this forum

Jump to: 

cron
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Limited