Na, darant prielaidą, kad atomai taip pat plečiasi, kaip ir visa visata (iš esmės tai turėtų būti tiesa, nes didėja vadinamasis "mastelio faktorius", angl. "Scale factor", atsiprašau, nežinau tikslaus lietuviško termino), galima paskaičiuoti, kaip greitai vienas nuo kito tolsta žmogaus viršugalvis ir kojų pirštai.
Žmogaus vidutinis ūgis yra apie 1,7 m, Hablo konstanta - 70km/(s*Mpc) ~ 2,5*10^(-18 ) (1/s). Taigi, mūsų viršugalviai nuo mūsų pėdų tolsta pasakišku 4*10^(-18 ) m/s greičiu, ir per vidutinę mūsų gyvenimo trukmę (80 metų) pasislinks maždaug 10^(-8 ) metro. Tai yra visi šimtas atomo skersmenų.
Kas dėl dėsnių identiškumo - taip, visuose masteliuose veikia tos pačios sąveikos. Tik kai kurios iš jų yra santykinai stiprios mažais atstumais (pvz. stiprioji sąveika, laikanti atomų branduolius), bet greitai nusilpsta, didėjant atstumams; dideliuose atstumuose stiprios yra kitokios jėgos (pvz. gravitacija). Be to, sąveikos veikia skirtingus aspektus (masę, krūvį, ar dar ką nors), taigi jų pasireiškimas priklauso nuo tų aspektų svarbos kūnuose - planetos yra daugmaž elektriškai neutralios, todėl jų elektrinė sąveika yra gerokai silpnesnė, nei gravitacinė. O atomuose elektrinė sąveika yra žymiai svarbesnė už gravitacinę.
Na o dėl to, kad niekas negali judėti greičiau už šviesą - taip, tas visiškai teisinga, kalbant apie objektus. Kaip Nomad sakė - visata gali plėstis ir greičiau. Viskas priklauso nuo anksčiau minėtojo
mastelio faktoriaus, ankstyvajame visatos evoliucijos periode buvusio
staigaus plėtimosi, bei kitų dalykų. Dar verta pasiskaityti apie
visatos formą. Šitas visas reikalas yra labai sunkiai suvokiamas (va, pamėginau kažkaip paaiškinti, ir supratau, kad pats pakankamai nesuvokiu... reiks labiau pasigilinti), bet taip jau yra su tais tolimais ir senais įvykiais