A.Barrico - Shilkas, Jura Vandenynas, Aistru pilys. - cia lyg kokios pseudorealistines fantazijos (irgi fantastika);
A.Burgees - Prisukamas apelsinas - nerealu, panashu i SF labai niuriomis spalvomis;
G.Orwell - 1984, Gyvuliu ukis - ash tai laikau pacia tikriausia socialine SF;
A.Huxley - Brave New World - taip pat laikau SF, ir tai ish tikro SF, kurioje ish gerosios/blogosios puses vaizduojama genu inzhinerijos ateitis;
U.Eco - Rozes vardas (kol kas dar nespejau perskaityt kitu jo knygu);
H.Hesse - Demianas, Sidharta - abu skaityti vienu prisedimu;
M.Waltari - Sinuhe egiptietis, Zmonijos prieshai, Mirties angelas, Turmsas Nemirtingasis - tokie istoriniai romanai;
ir t.t
Ish klasikos:
V.Hugo - Vargdieniai;
nelabai megstu klasika.
Bet artimiausiuose planuose Dostojevskis, kaip kazkas cia patare.
Remarko, Selindzerio, Keruako neskaiciau. Pirmasis girdejau kietas (nors mano nuomone labai nuvalkiotas - paklausiu koks megstamiausias rashytojas, tai visi ta pati - Remaaaarkas), kiti du, kaip susidariau ispudi - konkreti nesamone, tiksliau pasakysiu, kai perskaitysiu, jeigu perskaitysiu. Nu ir nulinciuokit mane uz tai.