Forumas.Fantastika.lt

It is currently 2019-12-16 14:28

All times are UTC+04:00




Post new topic  Reply to topic  [ 63 posts ]  Go to page 1 2 3 4 57 »

Kas būtų naudingiau žmonijai? Kas ves žmoniją į priekį?
Menas 7%  7%  [ 6 ]
Mokslas 33%  33%  [ 30 ]
Menas ir mokslas turi susijungti - bus nauda visiems 48%  48%  [ 43 ]
Pasauliui nereikia nei meno nei mokslo 2%  2%  [ 2 ]
A tikpr ba? {as tiesiog noriu balsuoti} 10%  10%  [ 9 ]
Total votes: 90
Author Message
 Post subject: Mokslas, menas ar abu?
PostPosted: 2006-11-30 23:28 
Offline
User avatar

Joined: 2005-09-24 23:08
Posts: 1449
Location: Vilniaus kaimas
Vat sėdžiu namie, nuobodžiauju ir sugalvojau etikos įskaitinį darbą semestrui padaryt - pamalti filosofijos apie bet ką, kas užeis ant seilės. Vat ir gavosi. Gavosi kažkas pusiau įdomaus. Vat ir nusprendžiau mintis perkelti čia. Gal gausis diskusija.

Klausimas yra toks:
Menas ir Mokslas. Ar jie turėtų susijungti ir suformuoti naują šaką taip pasiekiant kažkokį trečia tobulesnį rezultatą?

Mano nuomone iš susijungimo gautųsi kažkas įdomaus.

Pridedu dvipuslapinį darbą. Su dideliais snekėjimais apie Mokslą, tada apie Meną ir tada teorija kad abi sritys turi susijungti.
Norėčiau ir minčių apie tik apie Mokslą/Meną komentaro.
Ypatingai komentaro apie koliziją.
XXI wrote:
Mokslas ir menas

Du didieji M, kurie stengiasi įrodyti savo viršenybę savo darbais. Kiekvienas žmogus savo gyvenime yra susidūręs ir su menu ir su mokslu, bet ar galima teigti, kad vienas kuris yra daug pranašesnis už kitą? Šis klausimas man atrodo vertas apmąstymų. Visų pirma, norit lyginti reikėtų apibrėžti ir meną ir mokslą atskirai.

Mokslas

Racionalus mastymas, tikslus matematiški apskaičiavimai, griežti teiginiai ir atradimai naikinantys vaizduotę. Mokslas yra pasekmė varomosios jėgos, daugumai pažįstamos kaip nepatogumas – juk kiekvienas išradimas ir darbas privalo turėti savo nepatogumą, kuris paskatino vieną ar kitą žmogų imtis išradinėti. Jeigu visi žmonės būtų laimingi, tada būtų galima drąsiai sakyti, kad nieko naujo jiems nereikia ir tikriausiai viskas baigtųsi drybsojimu po medžiu ir niūniavimu iš laimės. Deja (arba laimei) to nėra – mūsų pasaulis visgi nėra kažkokia aikštelė, kur galima tik ilsėtis ir ilsėtis. Juk ateis, kad ir... Žiema. Jeigu visą laiką būtų tik šilta, žmogus nebūtų sugalvojęs, kad jam reikia šiltų drabužių ar tvirtos pastogės. Taigi galima drąsai teigti, kad didžioji dalis išradimų yra skirti pagerinti mūsų gyvenimą, bet ar tai reiškia, kad žmonijai pasiekus kažkokią ribą, kur atsiras didelis patogumas kiekvienam, žmonės sustos tyrinėti aplinką, tobulinti savo išradimus? Aišku teoriškai tai gali nutikti, bet taip teigdami darome milžinišką klaidą, kurią daro beveik visi filosofai ar ateities numanytojai – viskas remiasi bandos principu, o jis yra nepatikimas kalbant apie bet kokius reiškinius. Taip, žmonės jausdamiesi gerai, nenorės, kad butų dar geriau, nes elementariausiai nemanys, kad gali būti geriau, bet čia tik ŽMONĖS. O ką darys individas – niekas niekada negali pasakyti. Nes visad egzistuoja nors ir beveik neįmanomos tikimybės pasirinkimo galimybė. Taigi dėka tokių individų (reikia nepamiršti, kad šnekant apie žmoniją tai ypatingai aktualu – juk žmonija peržengia 6milijardų ribą, o tarp tiekos esančiųjų bandoje atsiranda tikrai daug individų – tikimybės teorija jų pusėje) mokslas ir važiuoja į priekį. Nes nors ir tūkstančiams patogu, tarp jų gali būti vienas kuris pasakys “nesvarbu ar patogu ar ne, man vis tiek įdomu kas sudaro elektroną ir kaip jis reaguoja su pozitronu” – o vienam mokslo vyrui, atsistojus ir pasakius mintį, nurodžius krypti, prie jo prisijungia kiti, nepriklausantys didžiajai bandai ir tada susiformuoja dar vienas bandos jausmas – mokslo bandos jausmas – mokslininkai, varžydamiesi tarpusavyje ir įtraukdami į mokslą žmones iš pasaulio sukuria judėjimą ir judėjimas įgauna inertiškumą. O inertiškumas jau yra galia. Dabartinis mokslas kaip tik ir yra tokioje situacijoje, kai net ir daugumai žmonių staiga pasiekus būseną, kai nebėra poreikio tyrinėti toliau – juk pasiektas taip ilgai lauktas ir išsvajotas patogumas – mokslininkų sukurtas inertiškumas ves žmoniją pirmyn – juk mokslo inertiškumui padeda ir smalsumas, kurį jau sunkiau nugramzdinti tik paprastu paaiškinimu, jo gyventi yra gerai. Taigi mokslas yra jėga, kuri juda dėl kadaise sukelto postūmio ir dabar būtų nepaprastai sunku jį sustabdyti. Mokslas atranda naujų dalykų, o kartu ir naujų paslapčių, tuo pačiu tęsdamas begalinę grandinę kuri baigsis tik kartu su žmonija arba pačiu pasauliu.

Menas

Menas yra fantazija, fikcija, išgalvotas dalykas. Menas tai yra grožis, bet ar iš to gali sekti, kad menas, būdamas fikcija ir fantazija, kuria grožį, o tai jau reiškia, kad grožis yra netikras? Grožis sukurtas menu ir yra netikras. Nesakau, kad menas yra negražus, nes taip nėra – menas yra gražus tiek, kiek leidžia jį stebinčio žmogaus grožio suvokimas. Bet visgi grožis, pasiektas menu yra netikras. Jeigu mes teigiame, kad pasaulis yra gražus (vėlgi subjektyvu, bet nemanau, kad be fatalistų kažkas turėtų ginčytis) tai galime teigti, kad toks grožis yra natūralus – juk jis yra iš gamtos, jis yra tas dalykas, prie kurio neprisidėjo žmogus. Įžengia žmogus ir paskui jį visa žmonija – visa banda sekanti paskui vienas kitą ir tuo pačiu paskui nieką. Žmogus mato tai kas gražu ir bando pritaikyti sau. Jeigu saulė yra gražu, kodėl nenešioti marškinių su saule? Bet patys marškiniai su saule savaime yra melas. Juk kiekvienas žmogus, kuris juos užsideda tarsi sako – “žiūrėkit, kokie gražūs marškiniai”, nors iš tiesų turėtų sakyti “žiūrėkit, kokia graži saulė”. Juk grožis kilo iš to, kas buvo nupiešta, o ne iš pačių marškinių. Reiškia menas meluoja- menas yra siaubingas melagis – menas nėra gražus, menas tik pabando parodyti tau grožį ir paima visą garbę už tai. Nėra meno kūrinio, kuris būtų nukopijuotas nuo natūralumo – gal tai yra ir prakeiksmas ir palaiminimas tuo pačiu, bet žmogus negali sukurti ko nors visiškai naujo – vaizduotė – juk viskas kyla iš to, kas jau buvo kai atėjo žmogus, iš to kas yra seniau už žmogų. Tai yra paradoksas – niekas negali sugalvoti to, ko dar nėra matęs. Nors ir sakoma, kad tai vaizduotė,m kuri neturi ribų, bet tai yra netiesa – jeigu yra nors minimalus panašumas į pažįstamą daiktą, kurį matei nors prabėgdamas – viskas – sutvėrimas/daiktas/pasaulis, kurį tu ką tik “sukūrei nėra unikalus. Paprasčiausias to įrodymas – fantastiniai siaubo filmai – kaip sugalvojama pabaisa filmui? Juk dažniausiai paimami pavyzdžiai iš gyvūnų pasaulio ir redaguojami, o tai reiškia, kad toje pabaisoje išlieka nors dalis pradinio vaizdo – o tai vėlgi susiveda į faktą, kad neįmanoma vaizduote sukurti ko nors naujo. Taigi menas pateikia sena kitaip ir tuo “kuria grožį”. Nesąmonė, menas grožį atrenka ir pateikia! Bet jokiu būdu neteigiu, kad menas yra blogai – menu galima laikyti mokėjimą atrinkti grožį. Juk ne kiekvienas gali ką nors papaišyti ir sakyti kad tai menas. Nu, tiesa sakant, tai ir bus menas, tik prastos kokybės, nes grožio jame gali būti mažai. Bet menas turėtų būti vertinamas dėl savybės atrinkti tai kas gražu ir pateikti. Jeigu menas nors nemeluotų tiek daug, jeigu visi menininkai netvirtintų, kad jie kuria grožį. Visi turėtų būti tokie kaip fotografai – jie nesako, kad sukūrė grožį, jie tiesiog jį “įamžina” nuotraukoje. Reikėtų dėkoti tiems, kurie parodo žmonijai kas yra gražu, parodo, kur yra tikrasis grožis – grožis yra visur, tik reikia jį pamatyti. Bet jeigu negali matyti – reikia nenusiminti, o pasižiūrėti aplinkui – viskas, ką galima “apkaltinti” buvimu menu yra menas, o menas parodo ir primena – “žiūrėk ką gražaus iš viso pasaulio aš turiu!”

O menas ir mokslas.

Tai yra utopija – menas, kuris jungiasi su mokslu ir nesirieja. Nors menas savaime yra mokslas (apskaičiavimai, proporcijos, perteikimas, medžiagos iš kurių viskas gaminama), o mokslas yra menas (menas žiūrėti ten, kur nežiūri visi, menas atpažinti tai ko reikia, menas iškelti teoriją, menas iš šukės atkurti praeitį), šie du dalykai nesutaria. Nesutaria, nes jiems atrodo, kad mokslas nėra meniškas arba menas nėra moksliškas. Šalin nesąmones – juk pasaulis gražus- mėgaukimės – ieškokime sprendimo suprasdami grožį ir jį vertindami. Mokslas privalo susitaikyti su tuo, kad pasaulis gražus – juk mokslininkas negali visą laiką sėdėti ir tik išradinėti – kas iš to gaunasi – mokslininkai audžia mintis audžia, aplinkui nežiūri, sukuria bombą, o tik sukūrus supranta – “oj, mano išradimas žodo žmones griauna pasaulį”. Taigi mokslui reikia meno dėl to, kad neprarastų moralės normų ir nenuvažiuotų kažkur į kairę ar į dešinę. Tuo pačiu menininkas, kuris visą gyvenimą praleidžia gyvendamas kaip laukinis ir tik piešdamas, o vėliau mirdamas iš bado nesupranta kas buvo blogai. Blogai buvo tas, kad mokslas turėtų padėti tokiems menininkams likti gyviems. Juk visuomenės išlikimas ir aprūpinimas priklauso nuo mokslo – tad mokslas ir turi saugoti visų gyvybes. O menininkas, numiręs iš bado galėjo pasauliui duoti ir daugiau. Be to, menininkas, nesidomėjęs mokslu gali nesurasti naujos technikos, naujos idėjos, naujo požiūrio į pasaulį, menininkas gali likti senamadišku vis pasikartojančiu žmogumi. Galų gale technikos naujovės gali atverti naujas meno sritis. Muzika sukurta tik kompiuteriu? Holografiniai atvaizdai? Menas, pateiktas filmo forma? Specialieji efektai gražiame filme? – Juk be mokslo šio meno nebūtų. Taigi menui reikia mokslo ir mokslui meno. Telieka laukti abiejų pusių sąmoningumo ir susijungimo į dar vieną atšaką. Meniškais mokslas arba Mokslinis menas? Man atrodo, kad tai nuvestų žmoniją. Tik neaišku ar konkrečiai į tą pusę, kurios reikia žmonijai. Bet tikriausiai ten kur reikia, nes surandant vidurinį variantą turėtų laimėti abi pusės vienu metu ir turėtų pagerėti abiejų (ir mokslo ir meno) galimybės variacija bei jų teikiama nauda eiliniam žmogeliui, kuris tiesiog gyvena šiame mokslo ir meno pasaulyje.
Atsiprašau už kai kur buvusius per didelius nuvažiavimus į šoną. Kai užsiemu "improvizacine filosofija" (kitur žinoma kaip "šudo malimas ir reikalo arba malonumo) nevisada gaunasi pilnai išlaikyti tema. Tad viska galima nagrineti kaip atskiras tris dalis.
Menas
Mokslas
ir abu.

O vat ką manot jūs?

_________________
I've seen your version of sanity. It bores me.


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-11-30 23:45 
Offline
Lokys
User avatar

Joined: 2003-05-16 0:12
Posts: 1261
Location: Vilnius
Apsižvalgyk - tai kad jau dabar daug kur susijungę.

Rokeriai dainuoja apie socialines problemas, sociologai tyrinėja roko fenomeną ir t.t. ;)

_________________
Why do you necessarily have to be wrong just because a few million people think you are? ©Frank Zappa
kur labai open-minded, tiesiog nesugeba pasakyti, jog šūdas ir yra šūdas ©revenant


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-12-01 0:36 
Offline

Joined: 2002-12-19 22:42
Posts: 2976
Apie mokslą kažkaip įdomiai parašyta. Nežinia kokiu pagrindu jis priešpastatomas vaizduotei, kas yra, tiesiai tariant, absurdas.

_________________
We never tire of looking at each other
Only the mountain and I


Top
   
PostPosted: 2006-12-01 0:54 
Offline
User avatar

Joined: 2004-02-26 14:30
Posts: 1235
Location: Kaunas
Pirmiausia, k noriu pasakyt - tekstukai tie tavo grazhus :) Na, chia grynai literaturine prasme, o shiaip pora minchiu:
XXIcentury wrote:
Mokslas privalo susitaikyti su tuo, kad pasaulis gražus – juk mokslininkas negali visą laiką sėdėti ir tik išradinėti – kas iš to gaunasi – mokslininkai audžia mintis audžia, aplinkui nežiūri, sukuria bombą, o tik sukūrus supranta – “oj, mano išradimas žodo žmones griauna pasaulį”.
Visgi pirmiausia (bukai cituosiu wikipedia) mokslas yra "sistematinis procesas kurio tikslas yra įgyti daugiau žinių ir gilesnį supratimą."
Taigi, teorishkai, jis gali padeti suprasti ir mena - tai yra per gilia meno vartotojo mastymo (psichologija, fiziologija ir t.t.) tyrima ir analize jis gali padet suprast, kodel vieni dalykai sukelia zhmonem estetini pasitenkinima, o kitiems - ne. (Nuo pradiniu - kodel zhalia spalva ramina, o raudona - atvirkshchiai...)
Prisipazhinsiu, dabar tingiu ieshkot linku, bet manau (ir prisimenu), kad tokiu studiju jau nemazhai yra ir toliau turetu but dar daugiau.
Galim netgi pafantazuoti apie AI- menininka :) (chiur - tai mano ideja :wink: , nebent kas jau ankshchiau spejo koki aps suskelt... atrodo jau spejo - ir gan senokai :roll: )
XXIcentury wrote:
Taigi mokslui reikia meno dėl to, kad neprarastų moralės normų ir nenuvažiuotų kažkur į kairę ar į dešinę.
Morales normos ir menas nera tas pats... anaiptol :idea:

_________________
To hold a pen is to be at war. --Voltaire


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-12-01 3:25 
Offline
User avatar

Joined: 2003-10-17 22:32
Posts: 2032
Sutinku su auksciau parasiusiu pastabomis ir ypac pabresiu, kad moksla ar mena tapatinti su morale yra keista.

Rasai gerai, bet kai kur nuvaziuoji toli i lankas, IMHO, daugiau apie mena, nors siek tiek ir apie moksla. Seniai seniai ir labai trumpai mokiausi estetika, bet net is to atmenu, kad "grozis" ne toks paprastas naivus dalykas ("melas"??), koki tu bandai iteigti savo rasinelyje.

Idomus klausimas ar mokslas ir mokslo zinios prideda prie estetinio pojucio. Gerai zinoma diskusija tarp Feinmano ir kazkokio menininko. Menininkas pareiske, kad nuostabu ziureti i zvaigzdeta dangu, bet cia ateina mokslininkai ir paaiskina, kad zvaigzdes tera didziuliai plazmos rutuliai Visatoje ir viska sugadina. Feinmanas atkirto, kad nieko nesugadina: zinant, kad zvaigzdes yra didziuliai plazmos rutuliai ir kokia didele Visata ir kaip toli ji tesiasi, yra dar nuostabiau ziureti i zvaigzdeta dangu. Feinmanas mano laimejes si ginca, bet is tikro tai nera taip paprasta, kaip jam rodesi. Pavyzdziui, ziureti baleta gali buti idomiau nezinant visu baleto technikos ypatybiu. Nes, jas zinant, pamirsti miska (visa kurini), o pradedi ziureti i medzius (ar balerina padare taisyklinga plije).

Apklausoje nera galimybes pasirinkti: "Menas ir mokslas abu reikalingi", bet be kazkokio ju susijungimo, todel balsavau abrakadabra.

Mokslininkas Raimondas, menininkas Raimondas


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-12-01 10:31 
Offline

Joined: 2002-12-19 22:42
Posts: 2976
Quote:
Gerai zinoma diskusija tarp Feinmano ir kazkokio menininko
Kitas gerai žinomas atvejis yra Keats'o pagraudenimas, kad Newtonas sugadino visą malonumą žiūrėti į vaivorykštę.

Sutinku, kad vienareikšmiško atsakymo čia nėra. Raimondas paminėjo neigiamą pusę, aš paminėsiu teigiamą: dažnai nesuprantant srities ir nežinant, kur reikia žiūrėti, nesupranti, ir kas čia gražaus. Pavyzdžiui, jei vertinsi siurrealistinį paveikslą pagal tai, kiek tiksliai jame atvaizduota realybė, labai apsišausi. Taip pat ir peizažas vargiai patiks, jei bandysi jame įžiūrėti kokių tai gilesnių idėjų.


Asmeniškai man kol kas viskas pradėdavo patikti dar labiau (arba apskritai pradėdavo patikti :D ) po to, kai sužinodavau apie tą "viską" daugiau. Dar niekada nebuvo, kad žinios sugadintų malonumą. Bet turbūt kiekvienam žmogui kitaip.
Quote:
Apklausoje nera galimybes pasirinkti: "Menas ir mokslas abu reikalingi", bet be kazkokio ju susijungimo
Mane irgi šitai nustebino, tad nebalsavau už nieką.

_________________
We never tire of looking at each other
Only the mountain and I


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-12-01 15:30 
Offline

Joined: 2005-07-12 20:31
Posts: 84
Location: Vilnius
Nenorėčiau sutikti su kai kuriomis mintimis. Visų pirmą nemanau kad galima tapatinti mokslą ir technologiją. Žinoma šie dalykai yra labai tampriai susiję, tačiau ar technologija yra vienintelis mokslo produktas ir ar galėtume teigti kad technologinio vystymosi poreikis yra vienintelė mokslinės veiklos motyvacija. O kur dingo smalsumas? Juk didelė mokslinės veiklos dalis neturi akivaizdaus pritaikymo (tai nereiškia kad fundamentalių mokslo šakų pasiekimai jų neturės ir ateityje).

Skaitant apie meną susidaro įspūdis kad menas yra tik gamtos plagijavimo priemonė. O kur meno pagalba perteikiamos idėjos, emocijos? IMHO fotografija nėra grožio įamžinimas - tai kūryba. Kiekviena nuotrauka yra unikali savo kompozicija, spalvų gama, fokusu bei daugybe kitų savybių, kurių neturi fotografuojama scena. Manau kiekvienas bandęs fotografuoti gali pasakyti kad gerą nuotrauką padaryti neužtenka vien susirasti gražų saulėlydį ar gėlę.

Taip pat nesutikčiau su mokslo ir meno supriešinimu. Tai yra du persipynę žmogaus veiklos aspektai ir jokio nesutarimo aš čia nematau. Ar tau neatrodo kad tavo aprašyta utopija jau dabar egzistuoja? Pats pateiki krūvą pavyzdžių kur menas ir mokslas yra tampriai susiję. Meno ir mokslo priešprieša yra greičiau subjektyvaus suvokimo išdava nei objektyvi realybė. Jei savo rašiniu norėjai paskatinti pasaulį keistis ar nevertėtų pradėti nuo savęs ir apmąstyti kodėl šias dvi sąvokas supriešini tu?


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-12-01 17:46 
Offline
User avatar

Joined: 2005-09-24 23:08
Posts: 1449
Location: Vilniaus kaimas
Uch, bus darbo :)...
Nomad wrote:
Nežinia kokiu pagrindu jis priešpastatomas vaizduotei, kas yra, tiesiai tariant, absurdas.
Iš kokios pusės žiūrime:
Mokslas yra daugiausia tikslus dalykai arba bent jau paremti kažkokia teorija. Jeigu mokslininaks pradės fantazuoti į lankas nemastydamas moksliškai jam gausis gaidys, o ne atradimas.
Tokiu pat sekmingumu as galiu iškelti hipoteze, kad pasauli sukurė beprotis praeito pasaulio mokslininkas.
Aš nenoriu pasakyti, kad mokslui visai nereikia vaizduotes, bet noriu pasakyti, kad per didelė vaizduotė, o tai yra vaizduotė, kuri prieštarauja arba bent neatsižvelgia į iki tol buvusias ir ar apskaičiuotas mokslo tiesas yra netinkama mokslui. Todėl ir bandžiau priešinti.

Akela wrote:
XXIcentury wrote:
Mokslas privalo susitaikyti su tuo, kad pasaulis gražus – juk mokslininkas negali visą laiką sėdėti ir tik išradinėti – kas iš to gaunasi – mokslininkai audžia mintis audžia, aplinkui nežiūri, sukuria bombą, o tik sukūrus supranta – “oj, mano išradimas žodo žmones griauna pasaulį”.
Visgi pirmiausia (bukai cituosiu wikipedia) mokslas yra "sistematinis procesas kurio tikslas yra įgyti daugiau žinių ir gilesnį supratimą."
Taigi, teorishkai, jis gali padeti suprasti ir mena - tai yra per gilia meno vartotojo mastymo (psichologija, fiziologija ir t.t.) tyrima ir analize jis gali padet suprast, kodel vieni dalykai sukelia zhmonem estetini pasitenkinima, o kitiems - ne. (Nuo pradiniu - kodel zhalia spalva ramina, o raudona - atvirkshchiai...)
Prisipazhinsiu, dabar tingiu ieshkot linku, bet manau (ir prisimenu), kad tokiu studiju jau nemazhai yra ir toliau turetu but dar daugiau.
Galim netgi pafantazuoti apie AI- menininka :) (chiur - tai mano ideja :wink: , nebent kas jau ankshchiau spejo koki aps suskelt... atrodo jau spejo - ir gan senokai :roll: )
teoriškai ir kriauses galima matuoti apelsinais.
O rimtai...
Mokslas gali meną išnagrinėti iš moksliškos pusės, bet aš nemanau, kad mokslas (vienas) galėtų atlikti meno vaidmenį, matematiškai sukurdamas meną. Žinau ten tuos kompiuterinius piešinius, bet dar net proto bokštai nežino ar tai menas ar ne ir dėl to nenorėčiau ginčytis. Taip, teoriškai ymanoma net išvesti matematinių formulių krūvą, pagal kurią matematikas atkurtų paveiksloi vaizdą.
Akela wrote:
Morales normos ir menas nera tas pats... anaiptol :idea:
Kuo menas yra moralės normos mokslui - mokslas išradinėdamas yra aklas. Nesvarbu kokia sritis. Paimamame minėtą atomo fiziką. Mokslininkas tyrinėja radioaktyvumą negalvodamas ar jo atradimas žudys žmones ir naikins ar tiesiog bus dar vienas žingsnis į galutinį dalelių supratimą. Vat o mokslininkas, kuris supranta pasaulį, suvokia, kad visgi būtų gaila tokį pasaulį išsprogdinti velniop, t.y. paveiktas meno, jis užsiaugins didesnias moralines normas, negu tas, kuris meno nėra akyse matęs. Ir vat toks mokslininkas, su moralinėmis normomis labaiu nukreips savo tyrimus į mažiau pritaikomą sprogimams sritį. Aišku su eiliniu gal, nes mokslininkai dažniausiai nėra pagrindinio bandos jausmo stipriai veikiami.
Raimondas wrote:
ypac pabresiu, kad moksla ar mena tapatinti su morale yra keista.
O kas formuoja mokslininko ar menininko moralę? Konkrečiau - kas suformuoja žmogaus nuomonę apie pasaulį jeigu ne tai ką jis mato daroma ir ką jis pats dirba?
Raimondas wrote:
"grozis" ne toks paprastas naivus dalykas ("melas"??)
Grožis savaime nėra melas. Grožis, kuris buvo nukopijuotas nuo pasaulio yra nukopijuota grožir ir jis tuo savo nukopijavimu meluoja. Juk visada vertinamas da Vincio orginalas, o ne kažkokia kopija, kurią padarė girtas Antanas sedėdamas rūsyje, bet mokėdamas nulaikyti teptuką ir puikiai nukopijuojantis "Mona Liza"?
Ta aš iškeliu ir čia. Menas yra pasaulio sukurto grožio kopija. Nors jis ir vertas daug, nes parodo mums tai kas yra gražiausia, bet jis tuo pačiu yra padielka, netikras.. - melas. Bet ne blogaja prasme.

Raimondas wrote:
Idomus klausimas ar mokslas ir mokslo zinios prideda prie estetinio pojucio.
i tai atsako:
Raimondas wrote:
Pavyzdziui, ziureti baleta gali buti idomiau nezinant visu baleto technikos ypatybiu. Nes, jas zinant, pamirsti miska (visa kurini), o pradedi ziureti i medzius (ar balerina padare taisyklinga plije).
Raimondas wrote:
Apklausoje nera galimybes pasirinkti: "Menas ir mokslas abu reikalingi", bet be kazkokio ju susijungimo, todel balsavau abrakadabra.
oj velnias. :cry:
Nomad wrote:
dažnai nesuprantant srities ir nežinant, kur reikia žiūrėti, nesupranti, ir kas čia gražaus. Pavyzdžiui, jei vertinsi siurrealistinį paveikslą pagal tai, kiek tiksliai jame atvaizduota realybė, labai apsišausi. Taip pat ir peizažas vargiai patiks, jei bandysi jame įžiūrėti kokių tai gilesnių idėjų.
Jeigu žmogus nesupranta kas yra gražaus tai nereiškia, kad kūrinys yra negražus (nes tai neįmanoma vien dėl subjektyvumo) tai gali reikšti, kad to žmogaus meno srityje yra šiek tiek per menkos... Neturiu omenyje konkrečiu žmonių.
(kažkaip lėvai jau pradedu komentuot...)

jago wrote:
Visų pirmą nemanau kad galima tapatinti mokslą ir technologiją. Žinoma šie dalykai yra labai tampriai susiję, tačiau ar technologija yra vienintelis mokslo produktas ir ar galėtume teigti kad technologinio vystymosi poreikis yra vienintelė mokslinės veiklos motyvacija. O kur dingo smalsumas? Juk didelė mokslinės veiklos dalis neturi akivaizdaus pritaikymo (tai nereiškia kad fundamentalių mokslo šakų pasiekimai jų neturės ir ateityje).
Smalsumas... Didžioji žmonių masės dalis. ta vadinamoji banda... Ji patenkina savo smalsuma labai paprastu būdu. Religija. Smalsu kodėl žaibuoja - dievas. Kodėl nusiperdei dabar, o vakar to nedarei? - dievas. Lavbai paprasta ir smalsumas žudomas. Šiaip kaip sakiau pradine tyrimo jėga smalsumas gali būti tik visuominėje, kur jau egzistuoja kažkoks mokslininkų būrys arba atsiradus išimtinei asmenybei. Vat čia vėl pasireiškia negalėjimas numatyti žmonijos ateities, nes viskas taikomka bandoms...
jago wrote:
Skaitant apie meną susidaro įspūdis kad menas yra tik gamtos plagijavimo priemonė. O kur meno pagalba perteikiamos idėjos, emocijos? IMHO fotografija nėra grožio įamžinimas - tai kūryba.
Neturėjau omenyje būtent gamtos kaip žolės ar gyvūno. į gamtą įeina visa visata. Emė yra tame, kad čia aš remiuosi tuo, kad jokia nauja idėja neatsiranda - viskas kažkiek kopijuojama. Taip menas ir fotografija gali atrodyti gražiau negu tiesiog pamatytas kažkoks momentas gyvenime. Kodel? Nes kai gražu gyvenime - tai gražu kažkur dideliame dideliame plote. O menas sutelkia tavo žvilgsnį į vieną vietą į vieną tašką ir tada gauname končentruotesnį grožį ir subjektyviai tai atrodo gražiau. Lygiai taip pat su fotografija. Kol fotografas nenufotografuoja medelio daigo, tol milijonai žmonių gali pro jį vaikščioti ir jo net nepastebėti. Nors tai ir gražu.
jago wrote:
Taip pat nesutikčiau su mokslo ir meno supriešinimu. Tai yra du persipynę žmogaus veiklos aspektai ir jokio nesutarimo aš čia nematau. Ar tau neatrodo kad tavo aprašyta utopija jau dabar egzistuoja? Pats pateiki krūvą pavyzdžių kur menas ir mokslas yra tampriai susiję. Meno ir mokslo priešprieša yra greičiau subjektyvaus suvokimo išdava nei objektyvi realybė. Jei savo rašiniu norėjai paskatinti pasaulį keistis ar nevertėtų pradėti nuo savęs ir apmąstyti kodėl šias dvi sąvokas supriešini tu?
Mokslas ir menas nėra du visiški priešai, bet visgi šios sritys nėra susijusios. Šiaip aš tiesiog laikausi nuomonės, kad nors ir išsiskirsčius gyvenimui į atskiras dalis (kažkada buvo matematika, o dabar stereometrija, algebra, kombinatorika, planimetrija... nors vis dar ir matematika...) pasaulis lygtais tobulėja greičiau - specialistas gali būti specialistru savo srityje ir nesijaudinti dėl kitos, bet tai veda į dar didesnį susiskaidyma. Ir tas yra negerai. Pasaulis neturi keistis drastiškai ir staiga, tiesiog menas, kaip grožio perteikimo priemonė neturėtų būti pamirštas mokslo ir atvirkščiai. Aišku, yra daug susiliejimo pavyzdžių, bet aš vadinčiau juos ne susiliejimo pavyzdžiais, o dar neatsiskyrusių vietų pavyzdžiais, kas jau skamba daug pesimistiškiau ir blogiau. Jeigu visos sritys išsibėgios per daug didėja nebesurankiojimo grėsmė.

_________________
I've seen your version of sanity. It bores me.


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-12-01 18:00 
Offline

Joined: 2002-12-19 22:42
Posts: 2976
Quote:
Iš kokios pusės žiūrime:
Mokslas yra daugiausia tikslus dalykai arba bent jau paremti kažkokia teorija. Jeigu mokslininaks pradės fantazuoti į lankas nemastydamas moksliškai jam gausis gaidys, o ne atradimas.
Mokslas be fantazijos būtų niekas. "Kažkokios teorijos" ir yra fantazijos vaisius. Nebent tu fantazijos sąvoką susiaurini iki randominių nesąmonių prisigalvojimo, bet ir tam mokslas netrukdo. O ir fantastinės literatūros tikrai nemažėja sulig naujais moksliniais atradimais ;)
Quote:
Aš nenoriu pasakyti, kad mokslui visai nereikia vaizduotes, bet noriu pasakyti, kad per didelė vaizduotė, o tai yra vaizduotė, kuri prieštarauja arba bent neatsižvelgia į iki tol buvusias ir ar apskaičiuotas mokslo tiesas yra netinkama mokslui. Todėl ir bandžiau priešinti.
Supratau mintį, tokiu atveju ji labai neaiškiai išdėstyta. Iš tavo priešinimo galima suprasti, kad mokslas slopina žmogaus fantaziją, nors taip iš tiesų nėra. Mokslininkai lygiai taip pat gali prifantazuoti įvairių dalykų, tik jie nebus priimti už mokslinę tiesą. Bet, pavyzdžiui, fantastinei literatūrai tiks.
Quote:
O kas formuoja mokslininko ar menininko moralę? Konkrečiau - kas suformuoja žmogaus nuomonę apie pasaulį jeigu ne tai ką jis mato daroma ir ką jis pats dirba?
Labai sudėtingas klausimas ;) Bet menas nėra moralės šaltinis. Meno pagalba galima tik įdiegti norimas moralės normas. Mokslo - irgi.
Quote:
Menas yra pasaulio sukurto grožio kopija.
Na ne.
Quote:
Jeigu nesupranti kas yra gražaus tai nereiškia, kad kūrinys yra negražus
Būtent tą ir reiškia - kūrinys man yra negražus.
Quote:
tai gali reikšti, kad tavo žinios meno srityje yra šiek tiek per menkos...
Tai neprieštarauja teiginiui "kūrinys man yra negražus", o jį paaiškina (kodėl negražus).

_________________
We never tire of looking at each other
Only the mountain and I


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2006-12-01 18:11 
Offline
User avatar

Joined: 2005-09-24 23:08
Posts: 1449
Location: Vilniaus kaimas
Nomad wrote:
Quote:
Menas yra pasaulio sukurto grožio kopija.
Na ne.
Kodėl ne? Pasakyk nors vieną meno kūrinį, kuriame nepanudota NĖ VIENA idėja iš visatos.
Quote:
Mokslas be fantazijos būtų niekas.
o ar galima išvestus teiginius pagal esamus duomenis vadinti fantazija? Net pats nežinau kaip čia pasakyti. Ai tarkime šituo klausimu negaliu daug ko pasakyti. Čia truksta konkretumo ir išbaigimo, kurios aš per porą min nesukurpsiu.
Quote:
Iš tavo priešinimo galima suprasti, kad mokslas slopina žmogaus fantaziją, nors taip iš tiesų nėra.
o ką, neslopina? Palygink žmogų, kuris mato vaivorykšte ir spėlioja, kuria istorijas kodėl ji yra tokia ir kažkokį fiziką, kuriam rūpi tik dispersija (rodos šitas terminas (sviesos išsiskla\idymas į spektrą)). Kurio vaizduotė daugiau dirbs stebint vaivorykštę? (Šnekant globaliai, o ne "gal tas fizikas yra muzikos genijus ir tuo pat meto mąsto apie simfonija...")
Quote:
Labai sudėtingas klausimas Bet menas nėra moralės šaltinis. Meno pagalba galima tik įdiegti norimas moralės normas. Mokslo - irgi.
Teisybė. Moralės šaltinis yra įgimtas. Ir genų ir pradinių penkių metų formavimosi. Vėliau veikia menai, moklai ir t.t.

_________________
I've seen your version of sanity. It bores me.


Top
   
Display posts from previous:  Sort by  
Post new topic  Reply to topic  [ 63 posts ]  Go to page 1 2 3 4 57 »

All times are UTC+04:00


Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 2 guests


You cannot post new topics in this forum
You cannot reply to topics in this forum
You cannot edit your posts in this forum
You cannot delete your posts in this forum
You cannot post attachments in this forum

Jump to: 

cron
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Limited