Velnias (netark viespaties vardo be reikalo
), per velai pamaciau sita diskusija - ot buciau pavares pritempes
Rimtai, o butina gincytis del abstrakciju? Taigi atskirk tu dabar, zmogau, ta mena nuo mokslo - pravalas totalus. As praktiskai sneku. Pvz., gydytojo profesija yra gydymo mokslas ir menas - tai kai manes paklausia, kas yra kas, totaliai pasimetu
Pasak legendu, Mendelejevas savo lentele susapnavo - tai jis ryskiai prie menininku
Taigi viens be kito ne pro kur (na, del konkreciu (jau labai konkreciu) apibrezimu galima gincytis, bet vaizduote ir mastymas (specialiai nekisu loginio mastymo, bo ir ten, ir ten ne visada pasitaiko - cia tik kritikai tuo uzsiimineja, ir tai ne visada) abiem atvejais privalomi. Galu gale, savaime aisku, kad zmonija i prieki ves fantastika, nes ten susijungia vaizduote ir protas - kas gali buti ir kaip galima butu to pasiekti/isvengti
Beje, beveik (nors ne visdai) OT: man visada buvo smalsu, kodel as pirmiau fantastikoj velnioniskai daug apie lazerius prisiskaiciau, o tik po pakankamai solidaus skaiciaus metu juos pamaciau. Kiek cia tie rasytojai-menininkai i moksla isivele?
(nu, apie Clarke ir Capek esmi girdejes:))