krikscioniskas dievas apsireskineja ti savo vaizdiniu, baltiski dievai palieka ir ilgaamziskesnes apraiska, kaip laumes sostas, laumes peda, velnio sostas, vilkpede ir t.t.
is skeptiskos puses, jei baltisku dievu apraiskos zmogaus vaizduotes kuriniai, susije su grynu gamtos atsitiktinumu, tj krikscioniskos apraiskos - tikru tikriausia sizofrenija... ( no offence ) kadangi atsitiktinumais netikiu...
na as irgi atsitiktinumais netikiu. Atsitiktinumas - tai didziausia nesamone kokia tik buvo galima kada isgalvoti, atsitiktinumas naikina priezastingumo rysi, kuriuo remiasi musu loginis mastymas. Jeigu mokslas teigia esant atsitiktinumui, tai jis teigia kad jo metodai yra speliones... na ir panasiai
bet su sizofrenija kirkscioniu tikejima lygint truputi manau persudei...
akmenyje ispaude deme, istryne jame tokia ar anokia forma neatsitiktinumas, bet priezastingumo grandineje esantys fizikos veiksmai, kiti veiksmai...- klausimas kam priskiriamas pirmas priezastingumo grandines Judintojo vaidmuo? Va ir viskas...mokslas atsitiktinumui, as savo Dievui, Tu - savo...
na o visa kita diskusija, hm rodo ta pati nusistatyma pries zmones kurie tiki kazkuo antgamtiska arba svetagamte... ir vis dar linktama i asmeniskumus...juk buvo esme pakalbeti apie tai kuo pasireiskia senasis baltu tikejimas, tie kas jam save priskiria ju poziuris i pasauli per savo tikejimo prizme ir t.t.