dabar tiksliai nepasakysiu, buvo diskusija auksciausiu lygiu apie 1997 metus (gali buti daug anksciau, nes kaip tik tais metais dalyvavau paskaitose, kuomet Didziojo Sprogimo teorija buvo labai kritikuojama ir netgi Baznycia vadinama atsilikusia, kadangi bando patvirtinti teorija, kuri jau yra nugincijama), kuomet Popiezius (nezinau ar ekskatedra, ar buvo isleista kokia nors bule irgi negaliu pasakyti, tiesiog neprisimenu, o ieskoti tingiu, jei noresit susirasit) pareiske, jog Baznycia linksta manyti, kad mokslui darant pazanga gamtos pazinimo srityje, Didziojo Sprogimo teorija gali buti pripazinta, kaip Dievo veikimo apraiska, ko pasekoje buvo sukonstruota Visata. Sis Visatos formavimo modelis visiskai nepriestarauja musu tikejimo esmei, nes Dievo keliai yra nezinomi ir kokius modelius, kokius budus Jis renkasi savo Plano igyvendinimui mums yra paslaptis, iki ji paaiskes Pasaulio Pabaigoje. Buvo kaip ir nuspresta, kad Didziojo Sprogimo ideja, ne tik kad nepriestarauja Dievo Pasaulio sukurimo idejai, taciau mums atskleidzia kaip galejo buti sukurta Visata. Sv. Rastas neraso kaip Dievas,kure Visata, o tik kad tai padare Jis. Del to yra kvaila laikytis tam tikru isitikinimu, kurie ypac neparemti netgi tikejimo tiesomis. Esme juk nesikeicia, mums Dievas tapo pazinus tik apreiskimo deka, taciau juk mes negalim Jam nurodineti kaip kurti Visata.
Laikausi tokios pozicijos ne tik kad Baznycia oficialiai apie tai prakalbo, taciau del to kad Sv. Rastas nera Dievo receptu knyga, tai knyga apie pati Vireja. Todel, jeigu gamtamokslis nekintamai irodys kad buvo Didysis Sprogimas, kurio metu ivyko Visatos susiformavimas, as laikysiu, jog taip ir buvo. Taciau kol mokslas nebus stabiliai nekintantis savo atradimuose tol neprarasiu savo skeptiskumo jo besalyginiuose tvirtinimuose. (beje mokslas negali buti besalyginis, nes tai ji numarintu).
Jeigu zmogus mano kad Didziojo Sprogimo mokslo modeliavimo produkte besalygiskai turi matytis Dievo teptukas savaime, tai mano galva su tuo zmogumi kazkas negerai. Nes negali modelyje, kuri pats formuoji, atsipindeti tai kas Tau nepavaldu (visais imanomais ir neimanomais poziuriais beziurint), jeigu nenori to ten ideti. Jeigu imi grynojo proto produkta, kuris gaminamas is netobulo gamtos pazinimo, pacio produkto kokybe irgi galima abejoti. Nemanau kad mes galim tobulai pazinti Visata, o tai savaime salygoja abejone besalyginiais teiginiais.
Atsizvelgiant i visa tai koks bebutu Visatos tvermes faktas, priezastinis (ne fizikiniu poziuriu) isliks tikejimo lygyje, ir niekaip nepriestarauja mano tikejimo esmei.
_________________ "Vaikai gyvenkime draugiškai"
|