Lavinimas ypac aukstasis daug lemia
Aukštasis lavinimas - čia turimas galvoje aukštasis mokslas?
Jei taip, tai visiškai nesutinku. Intelektualiniame vaiko vystymęsi daugiausia įtakos turi ikimokyklinis lavinimas. Būtent tuo metu vystosi pagrindiniai mąstymo, analizavimo, netgi to paties mokymosi gebėjimai. Tuo tarpu aukštasis mokslas - gana siauros krypties specialiųjų žinių koncentracija, ir tiek. Taip, kai kuriais atvejais jis apšlifuoja asmenybę, bet kad turi didelę įtaką protingumui - griežtai nesutinku. Bo kažkaip nepastebėjau, kad "durnius", įstojęs į aukštąjį ir jį baigęs, staiga genijum taptų...
Man tokia įdomi mintis kilo: Gal ankstyvame amžiūje gautas auklėjimas labiau įtakoja žmogaus sugebėjimą išnaudoti savo protinius resursus negu juos sukuria arba stiprina? Tai yra žemesnio IQ (čia toks hipotetinis objektyvus IQ. Praktikoje jis priklauso nuo subjekto gebėjimo spręsti testus...) vaikas išmokęs kruopščiai ir nuosekliai dirbti ir koncentruotis ties užduotimis, užaugęs bus protingesnis, negu aukšto IQ vaikas neišmokęs dėti pastangų į rezultato siekimą? O bendrai paėmus taip aukštasis išsilavinimas yra jau gerokai per vėlai, kad daryti didelę įtaką žmogaus sąvybių formavimuisi. Net mokykla IMHO daugiau prisideda prie socialinių įgudžių formavimo, negu prie žmogaus protinių sąvybių formavimo
.
Edit: Paskaičiau kas tie Indigo vaikai. (Nomadai tavo straipsnis geras, bet pernelyg kategoriškas
) IMHO tai tėra pasiteisinimas psichologų prieš save pačius kodėl jų chrenovos pernelyg laisvos/skystos pedagoginės praktikos gamina žmones su akivaizdžiais socialianiais defektais...