Žinoma, kad nuomonė apie teises yra auklėjimo pasekmė.
Ne-a. Nuomonės apie teises skirtumas susiveda į tai, kad vieni galvoja, o kiti priima for granted tai, ką jiems į smegenis grūda iš aukščiau. Ir ne, čia ne sąmokslo teorija. Bendra ideologija yra gėris - liaudis su bendra ideologija yra paklusnesnė ir visiems geriau gyvenasi. Thy rod and Thy staff comforts me. Meeeee.
Romos karinė galia pirmiausiai ir atsirado dėl savo piliečių laisvės <...> pagrindas buvo Respublika <...> graikai su žymiai mažesnėm pajėgom sumušė persus dėl to, kad persų kariuomenė buvo sudaryta iš vergų, o graikai buvo laisvi
Taip! Lygiai dėl tos pačios priežasties anglai laimėjo anglų-zulusų karą, nors ir turėjo 5 kartus mažesnes pajėgas: juk Anglijoje jau buvo stiprios demokratinės tradicijos ir karalienė negalėjo savo malonumui plakti lordų, kai tuo tarpu Šakos palikuonys galėjo be jokio teismo vykdyti savo savivalę tarp zulusų aristokratų. O šautuvai ir patrankos, kurias turėjo tik kažkuri tai ten viena pusė, ir kariuomenės profesionalumas neturi tam jokios įtakos.
Piliečiui tapti vergu nebuvo taip paprasta.
Na, kiek prisimenu iš romėnų teisės kurso, ne taip ir sunku - pakako padoriai prasiskolinti. Jau nekalbant apie tai, kad piliečiu tapti buvo, iš esmės, įmanoma tik juo gimstant.
tai yra jų politika ir pasaulio didieji nors ir labai nenori taikosi su tuo.
kas reiškia, kad Persija po truputį vėl tampa didžiąja valstybe. Su tokiomis tendencijomis, po šimto metukų jau Iranas diktuos sąlygas valstijoms, o ne atvirkščiai. Va tau ir demokratijos galia.
Nežinau nė vienos demokratinės valstybės kuri atsirado manipuliacijų ar didžiųjų valstybių politinių žaidimų dėka, visos valstybingumo pasiekė savo pastangų dėka, norėjo kiti to ar ne. Pavyzdžiai: Indija, Alžyras, Jugoslavija, TSRS.
Labai įdomūs demokratinių valstybių pavyzdžiai. Indija prabuvo anglų kolonija apie 100 metų ir tada išsikovojo nepriklausomybę (ir šį procesą administravo anglai, kurių kolonijinė imperija tuo metu byrėjo anyway). Alžyras, kaip ir krūva kitų valstybėlių, išsikovojo laisvę ginklu, ir neprabėgo nė 50 metų, kaip sugebėjo pravesti pas save demokratinius rinkimus (ta prasme, tokius, kuriuose neprireikė kariuomenės įsikišimo). Jugoslavija buvo sukurta po WW1 būtent "valstybių politinių žaidimų dėka", padalinant pralaimėjusią Austrų-Vengriją (tokiu pat stiliumi atsirado dauguma centrinės ir rytų Europos valstybių, bet jos, ko gero, dnt nuomone nėra demokratinės). Ir pagaliau super-demokratinė TSRS atsirado to paties WW1 pasekoje, kai pralaiminčioje karą Rusijos Imperijoje nedidelė politinė grupuotė įvykdė karinį perversmą.
valstybės kišasi viena į kitos reikalus ir manipuliuoja <...> bet tarp demokratinių valstybių tai vyksta susitariant ir spaudimas neperžengia abiem priimtinų ribų.
Santvarka čia neturi absoliučiai jokios įtakos - susitariama yra tada, kada tai labiau apsimoka, nei atviras konfliktas, ir kai abi puses atstovauja pakankamai protingi politikai.
Apie Afganistaną. Iki sovietų tai buvo viena pažangiausių valstybių rytuose, ir švietimo ir ekonomikos atžvilgiu, kur jokių talibų ir ekstremistų nebuvo.
Hm. Šiuolaikinio Afganistano ekonomikos pagrindas - hašišas. Iki 1979 ten kažkas buvo kitaip? Kabulo universitetas užsidarė iškart po to, kai iš Afganistano pasitraukė raudonoji armija. Talibai ten subujojo remiami demokratiškosios JAV, kuri visiškai nusisuko nuo Afganistano iškart po to, kai rusai iš jo išvedė savo kariuomenę. Šiaip šita valstybė nuolat kariauja su kuria nors iš didžiųjų valstybių - tai, ko gero, afganų nacionalinis hobis. Kaltinti dėl visko TSRS gana keista.
JAV nusprendė, kad japonai negali būti radikalūs nacionalistai, ar jie gailisi to?
Be menkiausios abejonės, taip! Pietryčių Azijos valstybių iškilimas padarė JAV kur kas daugiau žalos, nei arabai su visais savo teroristais.
Retorinis klausimas: gal nereikėjo kištis ir į Kombodžos reikalus, nors Pol Potas ir išskerdė tredždalį gyventojų.
Retorinis klausimas: ir kam Valstijoms reikalinga satelitinė valstybė po Kinijos pašone? Galėjo palikti komunistinę Kampučiją.
Ačiū už ekskursą į JAV švietimo sistemą (vargšai vaikai) ir šokiruojančią istorinę tiesą (Termopiluose tikrai kovėsi ne 300 spartiečių? Tai gal ir ograi persų pusėje nesikovė, o Kserksas buvo ne lysas visas išsipyrsinęs urodas???). Sąvoka "vadovėliniai faktai" mano buvo panaudota ne kaip nuoroda į vadovėlius kaipo šaltinį, o kaip apibūdinimą dėl faktų elementarumo, o ne kaip kažkokias hipotezes, padiktuotas mano paranojinės fantazijos, vystant sąmokslo teoriją.