Na jei pasidomėtum giliau,tai pamatytum, kad katalikai dar gerokai iki Darvino kalbėjo apie palapsnišką gyvybės vystymąsį, taip pat Darvino idėjoms pritarė nuo pat pradžių, nes teologijai nieko nuajo jis iš esmės nepasakė. Žinoma, kiek užtruko kol buvo išsakyta oficiali pozicija (enciklika Humani generis). Visos problemos su evoliucijos teorijos neprėmimu kilo iš protestantų fundamentalistų, kurie čia įžvelgė baisulingą pavojų. Deja jų nuomonė, dėl garsaus rėkimo ir atrodo kaip parigindinė ir visuotina. Labai smagu buvo stebėti kai pop. Pranciškus vienoje kalboje pasakė, kad Bažnyčia pripažįsta evoliuciją. Vai kaip visi smegiai rašė: va pagaliau ir jie pripažino. Ir čia nelabai kam rūpėjo kad Pranciškus nepasakė nieko naujo, ko bažnyčia nebūtų sakiusi bent 150 pastarųjų metų.
Man tai tie pasakymai "bažnyčia visada pripažino" tokie įtartini, na gal pritempti atyrodo. Nes kiek pamenu istoriją, tai visad būdavo, kad paaiškėja, jog bažnyčia neneigia mokslo tik tada, kai jau tiesiog nebebūdavo kur dėtis, nes nu praktiškai net kiekvienas neišsilavinęs kvailys jau akivaizdžiai matydavo, kad kažkas ne taip. tada vat ir atsirasdavo tas "bažnyčia niekada to ir neneigė".
Jei gerai pamenu, tas pats, pvz., buvo ir Kolumbui su Magelanu (dėl Žemės apvalumo) ir kitais fundamentalių pasaulio sampratos pokyčių atveju. Iš pradžių neigimas/pasmerkimas, o kai jau nėra kas daryt tai tada...
Tai atsimenant visa tai kažkaip tie pavėluoti pripažinimai atrodo mažų mažiausiai pavienių nedrąsių bažnyčios atstovų pasisakymai.
Aš kažkada čia ir sakiau, kad būt įdomu išgirst tavo, Fox'ai, dievo apibrėžimą. Kaip supratau, jis iš dalies panašus į tai, su kuo aš galėčiau bent jau dalinai sutikti (kažkoks fundamentalus dėsnis/taisyklė, kuri viską lemia, bet jai absoliučiai vienodai iš esmės kas galutinai gausis, jis nėra sąmoningas, greičiausiai (čia dėl visa ko, nes "o kas jei vis dėl to..."
)
bet jei eitume link religijos, tai ten tiek visokio šlamšto, kad net juokinga. Beje čia IMHO didelis pliusas krikščionybei, kuri, atrodo, vienintelė iš monoteistinių (apie visokius krišnaistus/induistus net kalbėt neverta), kuri bando "važiuoti" kartu su pasauliu. Sunkiai, girgždėdama, bet bando. Kol žmonės yra žmonės, jiems visada bus poreikis vienokia ar kitokia forma ieškotis paguodos ir atramos kažkur. Ir krikščionybė nėra pats blogiausias variantas (aš ir pats dėl savęs nesu tikras, ar prieš mirtį neįtikėsiu
)
Bet čia aš turbūt toks iš "nuosaikių netikinčiųjų"
PS bet tai kai smagu pasiskaityt tokius Nomad vs Fox barnius
jūs karts nuo karto tęskite, kolegos
man čipsus skaniau prie kompo valgyt