Forumas.Fantastika.lt

Įdomu, ar kas nors išgyventų užgesus Saulei (sakykim ji - nediskutuokim dėl kokių priežasčių* - ėmė ir duso). Po kiek laiko čia ims telkšoti skysto azoto balos? IR ar įmanoma kam nors išgyventi...

(Ryškiai Saulė degė - blakt!
Viso gero! Labanakt!)

*O iš tiesų kaltas Maironis iš IRC, kuris įsisuko į Large Hadron Collider

_________________
To hold a pen is to be at war. --Voltaire

Po 4 minučių žemėje neliktų gyvybės - visi užšaltų . Na, nebent užšaltų taip, kad saulei vėl įsižiebus (visiška utopija) atšaltų ir visi vėl draugiškai gyventų.

atstumas nuo zemes iki saules ~8,3 min

o siaip tai saule iskart neatvestu iki "nulio" tai sviestu ir sildytu dar kuri laika.
o per kiek laiko, sustojus sintezei sauleje, zeme atvestu iki nulio... galvoti reikia, skaiciuoti... sunku

_________________
Exposed, maybe, to a little Communist Propaganda. Briefly.

Tikrai įdomu. Negi iki absoliutaus nulio atvėstų ? Ir kaip greitai ? Vis dėlto šiluma yra energija, tad jei jos nėra tai niekas negali vykti.

Žemės atšalimo greitis priklausytų nuo to, kaip konkrečiai ta Saulė užgeso:

variantas a) tiesiog sustojo visos termobranduolinės reakcijos, bet materija (ir spinduliuotė, t.y. fotonai) ten yra likę; jei nekreipsime dėmesio, kad tam reakcijų sustojimui reikia gerokai pakeisti fizikos dėsnius, taigi ir spinduliuotės sklidimas pasikeistų, tai vidutiniškai vienas fotonas iš Saulės branduolio (kur ir vyksta reakcijos) iki paviršiaus keliauja ar ne keletą milijonų metų. Taigi net jeigu Saulė dabar yra užgesusi, visai galimas dalykas, kad mes to niekaip negalime nustatyti (Saulės galime stebėti tik nedidelį paviršinį sluoksnį, gilesniųjų struktūra nustatoma helioseismologijos pagalba, bet tai remiasi duomenų interpretacija, o interpretacijos gali būti neteisingos). Po tų kelių milijonų metų žr. toliau.

variantas b) kažkas paėmė visą Saulę ir kažkur pradangino, t.y. neliko nei materijos, nei spinduliuotės. Tokiu atveju kažkiek karštos materijos išlieka Saulės vėjyje, taip pat yra sklindantys fotonai. Žemę ši informacija pasiekia po maždaug 8 minučių, tačiau atmosfera ir šiaip Žemės paviršius yra įkaitęs, taigi akimirksniu nesuledėtume. Atvėsimas užtruktų keletą dienų, gal net savaičių. Taip pat dar yra labai menkas šilumos kiekis, teikiamas Žemės branduolio ir kitokių karštųjų versmių. Be to, pradėjus ledėti vandenynams, iš jų išsiskirianti šiluma dar pristabdytų šąlimą, tik nežinau, kiek ilgai. Drįstu spėti, kad kalbama vėl apie keletą savaičių, gal mėnesių ar netgi metų, bet tikrai palyginamai su žmogaus gyvenimo trukme. Beje, tokiu atveju dar reikia nepamiršti ir to, kad Žemė nulėktų kažkur tolyn nuo buvusios Saulės pozicijos, nes neliktų traukos jėgos. Galbūt didžiulio atsitiktinumo dėka pavyktų tapti Jupiterio palydovu, o tas dievų tėvas mus pašildytų potvyninėmis bangomis. Tokie potvyniai Žemę gal netgi sušildytų iki dabartinės temperatūros, bet sudėtingai gyvybei egzistuoti šansų nelabai liktų, nes prasidėtų labai aktyvus vulkanizmas ir t.t. ir pan.

Abiem atvejais galutinė Žemės temperatūra negalėtų nukristi iki žemesnės nei 2.7K (tai yra kosminės foninės mikro bangų spinduliuotės temperatūra). Tokiai temperatūrai pasiekti prireiktų labai ilgo laiko tarpo (milijonų metų, arba daugiau).

_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
ąčęėįšųūž valdė, valdo ir valdys!

dėl Saulės užgesimo - ar skaitėt kas apsakymą fantastinį „Kibiras oro?“
Ten žmonės sugebėjo išlikti ir Žemei netekus Saulės.

_________________
Psychonaut!

Skaitėm. Bet visgi - turint galimybes pasigaminti tokį izoliuotą kostiumą, kuris leidžia žmogui judėti esant nežmoniškam šalčiui kasti orą ir dėti į kibirą? Nebent daugiau traktuoti šį kūrinį kaip alegoriją...

Btw, ten saulė neužgeso, paprasčiausiai pro žemę skrido mirusi žvaigždė ir išplėšė ją iš orbitos.

Argi? O juk iš pirmo žvilgsnio jie kaip ir visi, tik namie vazonėlius ir sofutes kitaip susistumdo. Bet tie veiksmai neturi jokios įtakos aplinkiniams todėl jų niekas ir nepastebi

Saulei užgesus spėju prasidėtų "masinė migracija žemės branduolio link" ;] Ir tikrai juk su dabartine technika įmanoma pakankamai giliai pragręžt žemę, kurnors kur jau pakankamai karšta prasikast didžiules patalptas, sukelt daug technikos, žmonių, net gyvūnų ir įvairių augalų, net mikroorganizmų. Tuomet dirbtinėm lempom ten būtų galima auginti daržoves, vaisius, o vanduo keliautų gal net ne iš apačios, o tekėtų iš viršaus, t.y. iš požeminių upių, virš kurių dabar žmonės būtų.

Tai kad nespėtų taip giliai prasikasti iki užšalimo.