Šie klausimai yra kiek per anksti užduodami. Pirmiausia reikia apsispręsti, į ką nutaikyti reikia pačią paskaitą, o tik po to apsibrėžti, kaip tiksliai reikia laikytis šaltinių. Lygiai taip pat pirmiausia reikia nuspręsti, kam skirtas produktas, o jau po to spręsti, kaip jį reklamuoti.
Taip, mokymasis šitoj situacijoj gali kenkti studentavimui: storomis knygomis paremta sausa paskaita a la faktų išdėstymas gali būti visiškai nereikalinga vartotojui - gal jam žymiai reikalingesnė spalvinga spekuliacija viena ar kita tema. Rimti šaltiniai ir tikslus jų laikymasis reikalingas tik tokiam klausytojui, kuris pats gerai išmano dėstomą dalyką ir turi susiformavusią nuomonę. Fendome tokių yra mažuma (nepaisant to, kad bent 75 proc. forumo žinučių parašo būtent jie), ką jau bekalbėt apie "žmones iš gatvės". Jei bus nuspręsta, kad konas reikalingas būtent "reikalo žinovams", tada galima bus ir reikalauti, kad kono paskaitos būtų mokslinės disertacijos gynimo lygio.
Jeez, people, čia gi _fantastų_ konventas. Pagal apibrėžimą Einšteino "Apie judančių kūnų elektrodinamiką", Herodoto "Istorija", Alhazredo "Nekronomikonas" ir Straterio "Visa tiesa apie Marso peteliškes" (knyga, kurią aš ką tik sugalvojau esant) jam turėtų būti vienodo rimtumo šaltiniai.
_________________ o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.
|