shiaip fortuose energetiniu poziuriu tikrai neshvarios vietos,
nemazai matyt ten zudyta ar kankinta, o gal senesnes jegos buvo ishshaukiamos
Na dėl žudymų, tai tikriausiai nėra vietos ant žemės kur nebūtų kas nos nužudytas. Kai kurie fortai tikrai buvo naudoti kankinimams, tačiau... Visai nebloga mintis dėl senesnių jėgų iššaukimo. Jau matau carą iššaukinėjantį Diablo...
Na, nežinau kaip su tom energijom. Kai kurios kitos vietos, palyginus su fortais turėtų būti tiesiog juodosios energetinės skylės... Ir šiaip aš visu tuo nelabai tikiu.
ten likusios dvasios, labai piktos ir alkanos, todel dazhnai sutinkamas
energetinio vampyriavimo atvejis, kai ten besilankantiems zmonems pasidaro silpna, skauda galva,
Tikriausiai aš esu vampyrų vampyras, nes grįžtu iš fortų kupinas jėgų. Na, taip, nusilakstau, nes iki ju paėjėti normaliai reikia. Tačiau tikrai nesijaučiu išsekęs. Beje, ne aš vienas - mano merginai nuotaika forte irgi gerokai pasitaisė.
Logiškai mastant, silpnumas gali užeiti ir dėl klaustrofobijos. Kai žinai jog virš tavęs daugiau kaip metras betono ir dar keli metrai žemių, o lubos sutrūkinėjusios... Net klaustrofobija nesergančiam žmogeliui gali negera pasidaryti.
Dėl galvos skaudėjimo viskas žymiai paprasčiau. Fortuose yra nemažai pelėsių. Šeštadienį lankiausi pirmame forte. Tai iki šiol (antradienio) mano kuprinė dvokia pelėsiais. Nuo to gali ne tik galva įsiskaudėti.
jautresni jauchia kad kas seka...
Aha, prieš porą savaitėlių lankėmės su draugeliu penktame forte. Toks jausmas kaip visą laiką kas nors tave stebėtų... Galiausiai betyrinėdami vieną koridorių, už nugaros išgirdome šlamesį. Žaibiškai atsisukome išsitraukdami ginklus, nuskambėjo šūviai... Prašovėme. Keista. Paprastai pagal garsą 50m atstumu pataikome... O tą vargšelį grybautoją kuo puikiausiai matėme. Vaiduokliai viskuo kalti.
sakoma vienam eit pavojinga, greichiau ishsiurbs gyvybine energija ilgiau uzsibuvus, todel jei jau tyrinet ,tai geriau traukt su grupe znmoniu...
Pritariu viskam, kas nesisieja su energijomis. Turi būti neblogai trenktas, kad eitum fortus tyrinėti vienas. Pirmajame forte aptikome porą šulinukų, gylis gal 30 metrų. Na, akmenį įmetus atsibosta laukti kol nukris. Jei eisi vienas ir i toki idribsi, tai nieks taves neras porą šimtų metų. Jei eisi su bendražygiu, tas galės apie tai parašyti romaną ir užsikalti pinigų.
Vienam ten eiti pavojinga. Įgriuvusios lubos, anksčiau minėti šuliniai, užlietos patalpos... Dar vjž ko neaptikome, nes kiekvienos ekspedicijos metu randame ka nors naujo. Be to, nereikėtų užmiršti ir vietinės faunos, kuri gali būti priešiškai nusiteikusi. Atbalados tave forsų banda ir nei kas padėti galės, nei kompanijos ligoninėjė neturėsi. Galiausiai kur nors bežingsniuodamas koją gali išsinarinti. O po to šliaužk kelis kilometrus iki žmonių... Žodžiu, jei nori tyrinėti fortus privalai būti trenktas, jei nori juos tyrinėti vienas - tau reikia gydytis.
Jei netingėsiu, parašysiu patarimus ko reikia tyrinėjant fortus... Na, o dabar miegoti.