Forumas.Fantastika.lt

It is currently 2024-03-19 15:08

All times are UTC+04:00




Post new topic  Reply to topic  [ 8 posts ] 
Author Message
 Post subject: Del kurinio
PostPosted: 2012-07-07 2:21 
Offline

Joined: 2012-07-07 2:15
Posts: 3
Sveiki, is karto noriu atsiprasyti uz tai, kad rasau ne lietuviskom raidem, tiesiog nera siuo metu tam galimybiu. Noriu paklausti del vieno kurinio. Ji rasau su draugu, tai didziules apimties kuryba su daugybe veikeju ir tukstanciais metu istorijos. Kaip manot apie toki kurini, kuriame pilna visko: orku, elfu, nykstuku, drakonu, milzinu na ir t.t. Tiesiog i viena kurini sumesta viskas, kas budinga fantasy. Noriu paklaust ar nera tai per daug? zinoma dar imest galiu istrauka, tik nezinau kurioje skiltyje ji turi buti patalpinta.


Top
   
 Post subject: Re: Del kurinio
PostPosted: 2012-07-07 15:15 
Offline
User avatar

Joined: 2003-06-07 14:47
Posts: 768
Location: Kaunas
įdėk, jei netiks kur įdėjai, tai manau moderatoriai perkels :)

_________________

How can we let this happen and
Just keep our eyes closed ‘till the end
When we will stand in front of heaven’s gate
It will be too late!


Top
   
 Post subject: Re: Del kurinio
PostPosted: 2012-07-07 20:46 
Offline
User avatar

Joined: 2012-05-20 21:20
Posts: 122
Location: Klaipeda
Kurejas wrote:
Noriu paklaust ar nera tai per daug?
Perdaug tikrai nera.
Preš pora metu pats pradejau kniga kuri pilnai atitinka jusu aprašima.
Planavau iš treju daliu, o jau rašau septinta. Keturios jau išejo, vasaros pabaigoi leidiklos planose penkta.

_________________
Времена ВЫБИРАЮТ!


Top
   
 Post subject: Re: Del kurinio
PostPosted: 2012-07-07 20:55 
Offline

Joined: 2012-07-07 2:15
Posts: 3
Noreciau pasiteirauti kaip vadinasi jusu knyga? :)
Stai keletas istrauku (noriu ispeti, jog tai yra dar tik kaip juodrascio versija :)), imetu ta dali kurioje pasakoma, viso kurinio esme apie ka ir kur suksis veiksmas:
Harteverdas jau pasiekė miesto apylinkes. Pirmieji gyventojai jį sveikino net už miesto. O pačiame mieste jie rikiavosi gatvėse nuo pat vartų iki pilies. Prieš vartus Harteverdą sveikino jo pačio įkurti apsaugos būriai. Galingai ginkluoti elfai. Su lankais, dviem kardais ir juodais šarvais. Šalmų viršūnė buvo ilga ir smaili, o ant jo viršaus plevėsavo trys juostelės. Visos pilkos. Kai Harteverdas praėjo vartus jį sutiko didžiuliai saliutai. Žmonės šūkavo. Harteverdas ne tik pergalingai grįžo iš žaidynių, tačiau buvo gerbiamas ir labai pasižymėjęs Auksiniame miške. Tiesa elfo iškilimas prasidėjo po Doldiro mirties, kai pasirodė galimybės užimti sostą. Tai gi jis dabar buvo pačioje viršūnėje. Jį sveikino beveik visas miestas. Įvairiausių spalvų žiedlapiai buvo mėtomi itin tirštai. Gatvės buvo pilnos jų. Pasveikinti buvo ir visi kiti. Žmonės išeidavo į gatvę ir duodavo jiems gėlių ar pyragų. Kiti duodavo papuošalų, kuriuos patys darė. Visa Harteverdo kolona judėjo toliau. Pirmieji iš didikų juos pasveikino Hirijus su visa savo šutve. Jie atidavė pagarbą visiems kariams, kai nulipo nuo žirgų ir žemai nusilenkė. Kai kada Hirijus elgėsi taip drąsiai lyg jo tėvas jau būtų valdovas. Po pasveikinimo jie nuėjo už raitelių ir žygiavo paskui. Pagaliau jie pasiekė aikštę priešais pilį. Joje buvo išrikiuoti Auksinio miško gynybos būriai. Čia paprastų gyventojų jau nebuvo. Visi jie stebėjo viską nuo stogų ar pro langus. Harteverdas nulipo nuo žirgo ir iki pilies laiptų ėjo pėsti. Jis ėjo taku kurio abiejose pusėse rikiavosi didikai ir vyriausieji kariuomenės vadai. Ant laiptų viršaus atneštame soste sėdėjo Naldiras jam iš dešinio šono ant puošnios kėdės sėdėjo jo motina, o kitame šone stovėjo Naldiro bendražygiai. Terediras, Lisandras, Kriksmaras, Dortermas na ir daug kitų. Už sosto ant pagamintos tai dienai pakylos stovėjo trys tarybos seniūnai. Harteverdas užlipo ant laiptų ir nusilenkė princui Naldirui. Naldiras pakilo nuo sosto priėjo prie Harteverdo. Jis atsilenkė, o Naldiras jį apkabino ir atsiskyręs patapšnojo per pečius, o vėliau įteikė medalį. Tiksliau ordiną:
-Labai gaila, kad nebaigei žaidynių. Iš tavęs to nesitikėjau- pašnibždėjo Harteverdas.
-Juk ne visi galim būti tokie neįtikėtini kaip jūs, tiesa?- atkirto Naldiras ir atsisėdo į sostą.
-Būkit pasveikinta mano, karaliene- Harteverdas nusilenkė karalienei- čia jums.
Iš atneštos skrynios Harteverdas ištraukė violetinės ir šviesiai mėlynos spalvos audeklą;
-Tai iš puikiausios medžiagos visuose pietuose.
Vakare pilyje siautė šventė. Ji buvo surengta Harteverdo sūnaus. Tačiau pats Harteverdas joje ilgai nedalyvavo, o paslaptingai dingo. Naldiras su Terediru išvis nedalyvavo.
Sėdėjo Naldiras savo menėje ir šnekėjo su Terediru ir vėliau atėjusiu Lisandru. Staiga į menę įbėgo Dortermas:
-Naldirai! Dingo jūsų motina.
-O kur Harteverdas?- pašoko elfas
-Jis taip pat dingęs.
-Juk aš jai sakiau....
Naldiras atsistojo ir norėjo eiti ieškoti motinos, tačiau jį tarpduryje sustabdė gobtuvu apsirengęs ir į lazdą pasirėmęs žmogus:
-Nesivargink, Naldirai, tu puikiai žinai su kuo ji, gali nesivarginti jos ieškodamas.
-Kas tu per vienas?!
Žmogus nusimetė gobtuvą:
-Ardorenai?!- nusijuokė elfas ir jį apkabino.
Ardorenas buvo žmonių rasės. Nors įrodymų išliko dabar nedaug, tačiau manoma, jog jis dar yra likęs tos kartos, kuri buvo išvyta iš senojo žemyno ir plaukdami paskui Arhaifą atrado Doltaritą. Jis buvo vienintelis žemyno magas. Jam pasisekė išsigelbėti. Tiksliau jį išgelbėjo kartu atplaukęs senelis. Dar pirmame amžiuje, pačioje pradžioje prieš tai kol Kar‘faitas neskelbė karo jis pradėjo masinį magų naikinimą ir sunaikino visus magus kiek tik buvo Doltarite. Tais laikais magija buvo populiari. Ardorenui nebuvo net dešimt metų. Dabar Ardorenas buvo labai pasenęs. Veido bruožai rodė, kad jis tikrai nepaprastas. Kairė veido pusė vis dar buvo ištatuiruota Doltarite nežinomom runomis, tačiau jos buvo raukšlėtos kaip ir veidas. Dešinę pusę virš akies ir po ja dengė randas, o garsioji jo barzda buvo visai pražilus. Kaip ir ankščiau jis ir dabar buvo visiškai plikas. Ardorenas vis dar dėvėjo aprangą, kurią pradėjo nešioti jaunystėje. Tai buvo pūsti, rudi marškiniai ir kelnės. Paplūdimio smėlio spalvos batais. Galingomis riešų apsaugomis. Ant nugaros kabojo tie patys, legendiniai du kardai, o krūtinę dengė titano šarvai:
-Kokie vėjai tave čia atnešė?
-Na nemeluosiu. Savanaudiški- uždaręs duris, prisėdo Ardorenas- aš numanau ką rytoj pasakys Harteverdas. Be nereikalingų klausimų ir laiko švaistymo jis ruošiasi kai kam neįtikimo. Tu pats ne kartą apie tai galvojai. Dėl to prie užrašų ir žemėlapių praleisdavai ištisas naktis.
-Palauk, palauk. Juk tai beprotybė. Beveik nėra tikimybės atrasti tai.
-Ej, Naldirai, apie ką jūs?- teiravosi kiti.
-Tas pamišėlis Harteverdas nori plaukti į senąsias žemes. Tas iš kurių buvo išvytas tautos kūrėjas Arhaifas. Ardorenai, tai įmanoma?
-Na senelis man dažnai šnekėdavo apie kelią namo. Manau aš žinau kelią iš vakarų pusės.
-Ne... Neįmanoma- prieštaravo Lisandras- Naldirai, žinau ką galvoji, bet pagalvok dar kartą. Mes visi žinome kaip tu nori senovinės šlovės, bet čia pražūtis. Per ilga kelionė.
-Ardorenai, kokie tavo tie savanaudiški tikslai?- nukreipė temą Naldiras.
-Pasakysiu juos po susirinkimo, na o dabar gal pavaišinsi svečią?
Ardorenas vėliau buvo puikiai sutiktas. Jie visi išėjo iš pilies ir patraukė į vieną geriausių miesto barų „Pilna bačka“.
Tai buvo šviesių spalvų su daugybe langų baras. Aukštesniuose aukštuose įsikūręs to pačio savininko viešbutis. Nors tiksliau gatvėse sklido gandai, kad tai geriausias centrinės žemyno dalies viešnamis. Kai įėjo elfai ir Ardorenas prie jų priėjo savininkas Borvalfas:
-Lisandrai, Teredirai- jis juokėsi ir apkabino svečius- staliuką penkiems?
-Juk žinai- nusijuokė elfai.
Borvalfas pasuko link didžiulio bokalais apkrauto stalo:
-Na gi valkatos! Jums pakaks atėjo valdovai traukitės.
Vienas iš žmonių atsistojo:
-Tegul išsikovoja.
-Ne, ne pas Borvalfą niekas nesimuš.
-Muštynių nebus. Nešk bokalus vyks žaidynės.
Visi perėjo prie ilgo stalo. Tai nieko nestebino. Tokiuose baruose tokios linksmybės buvo įprastos. Žmonės atsisėdo viename stalo gale, elfai kitame. Aplink juos susirinko stebėtojai. Vyko lažybos. Žaidimo taisyklės buvo paprastos. Kurie du iš vienos komandos palūš pirmieji tie pralaimės. Borvalfas nemėgo tokių žaidynių, jos jam nešė daug nuostolių, bet kai atvyko tokie svečiai jis pats juos palaikė. Žaidynės prasidėjo. Bokalai mėtėsi į šalis. Žmonės gėrė itin godžiai. Daugiau alaus varvijo per barzdą ir ant grindų negu į burną. Penkis kartus padavėjai nešė padėklus su alum kol pirmas krito Lisandras. Vėliau po sekančio padėklo parpuolė abu žmonės ir Terediras šventė pergalę. Vėliau prasidėjo tradiciniai šokiai. Iš antro aukšto subėgo visos ten buvusios merginos.
Tuo metu Harteverdas jau sėdėjo pas save menėje. Stebėjo žemėlapį pakabintą ant sienos ir gėrė vyną. Jis buvo išsikvietęs sūnų. Vidury nakties atvyko Hirijus:
-Vėluoji, sūnau.
-Taip, tėve.
Ilgai nelaukęs Harteverdas pradėjo:
-Šiandien mes triumfavome. Įsitikinau, kad turiu žmonių palaikymą ir galiu vykdyti savo planą. Ypač dabar, kai karalienė parodė man ištikimybę- Hirijus nieko nesakė tik po kas antro tėvo sakinio kartodavo „Taip, tėve“- tačiau Naldiras vis dar gyvas. Man nepavyko jo pašalinti, nepavyko ir tau. Bet manau, kad dabar jį užmušti neverta. Paramą mes turime. Ryt, tiksliau šiandien taryboje užsitikrinsiu palaikymą savo planams, o tada iki pergalės truks visiškai mažai, nes visiems duosiu tai ko jie trokšta. Taip pat dėmesį nukreipsim į kovotojų turnyrą. Ten turim pasiekti politinę pergalę. Kur Semirijus?
Hirijus pasimetė:
-Semirijus? Na nežinau, jis dingo po tada, kai nupirkai jam namą. Girdėjau, kad jį gaudė Naldiras todėl pats Semirijus pasitraukė.
-Blogai. Jis būtų mums pasitarnavęs. Būčiau liepęs kovot mūsų šeimos vardu prieš Naldirą.
-Bet jis juk nedalyvauja turnyre.
-Nieko dar galima kviesti į kovą. Tereikia mesti iššūkį. Nieko, sūnau, turiu tau užduotį.
-Rasti Semirijų?
-Ne, neverta. Sūnau tu, kovosi mūsų šeimos vardu. Per susirinkimą mesi iššūkį prie visų. O, kai pažeminsi jį prieš tūkstančius žmonių, tai bus ne tik mūsų pergalė, tai bus tavo didžiausias gyvenimo pasiekimas, o dabar gali eit. Sūnau- sustabdė Hirijų prie pat durų- juk nereikia sakyti kas bus jeigu pralaimėsi?
-Ne, tėve, pralaimėjimo nebus.
Susirinkimas vyko didžiausioje miesto salėje. Ji buvo labai didelė. Visa klota juodu marmuru. Jis buvo toks švarus, kad nuo jo puikiai atsispindėjo šviesa. Stogas išgaubtas, stiklinis ir prilaikomas gausybės skliautų. Jis buvo gal šešiasdešimties metrų aukštyje. Salėje buvo daugybė kolonų, siaurų ilgų kolonų ant jų degė pakabinti žibintai. Pačiame viduryje buvo ilgas stalas, siauras pastatytas beveik uždaru ratu. Tik vienam šone paliktas praėjimas į vidurį. Ten ateidavo šnekėti susirinkimo dalyvis, kuris turėdavo itin svarbių ar išskirtinių naujienų. Už stalo buvo sustatyta trys dešimtys didelių krėslų. Jie skirti tarybos ir armijos vadams. Valdovui ir svarbiems didikams bei pakviestiems svečiams.
Susirinkimas vyko vakare. Pirmą kartą po Lordo sunaikinimo visi krėslai buvo užimti. Čia atvyko tarybos vadovas Vah‘laitas. Kiti tarybos aukštieji Borhaidas, Lit‘faihas ir Kar‘daihas. Jie buvo senosios kartos atstovai, jų amžius siekė jau tris tūkstančius metų, o tai buvo daug ir elfui, taip pat visi jie dėvėjo specialias tunikas ir sėdėjo vienoj vietoj. Vėliau prisistatė Dortermas ir vyriausias laivyno vadas Hirmerijus. Taip pat iš rytų grįžęs kariuomenės vadas Vailaitas. Šone Naldiro sėdėjo Terediras ir Ardorenas. Lisandras nedalyvavo. Prieš jus kitame šone sėdėjo Harteverdas, Hirijus, Harteverdo ištikimiausias pakalikas Nestromas. Per valandą susirinko visi. Čia dalyvavo net baro savininkas Borvalfas. Jis buvo paskirtas Terediro patikėtiniu. Pirmas pradėjo šnekėti Vah‘laitas:
-Draugai, didikai. Visi mes pažįstami. Visi daug metų bendrai kovojome. Buvom bendražygiai ir gelbėjom vieni kitus. Siūlau šito nepamiršti ir elgtis taip kaip pridera. Šiandien galime pasveikinti grįžusį Harteverdą- visi jam paplojo- ir ypatingą svečią, kuri pakvietė Naldiras. Tai Ardorenas- jam plojo net atsistoję- mes jį visi pažįstame jis vyresnis net už mus, na amžius tavęs tikrai nekerta. Į vidurį nedelsdamas kviečiu Harteverdą, kuris turi pasakyti kai ką itin svarbaus:
-Gerbiamieji tarybos nariai, valdove. Paprašiau šio susirinkimo ne šiaip sau. Šiandien turėtume įžengti į naują erą tuo pačiu prisimindami kai ką seno ir prarasto. Turime pasiduoti šaukimui, kurį jaučia kiekvienas elfas. Tai šaukimas ne tik likimo, bet ir pareigos. Tai ištikimybės įrodymas. Noriu pasakyti, kad mane meilė tėvynei, privedė prie sprendimo, kurį pasakysiu. Tai Arhaifo žemių sugrąžinimas- salėje nuvilnijo nuostaba- nesmerkit manęs.
-Kokių žemių?- atsistojo Kar‘daihas- mes buvome sutriuškinti. Raštai aiškiai pasako, jie užtikrina, kad mes nebeturim reikalo dėl jų draskytis. Radome namus čia ir džiaukimės. Turime dėkoti už taiką Efinduilėjai. Juk ji sutarė su Odinu, kad viskas baigtųsi- jam pritarė dauguma.
-Taip, už taiką galime dėkoti. Bet tik ne dievam. Juk ne kas kitas kaip mes patys veikiame likimus. Dievai jau seniai sutarė nesikišti. Mes patys, mūsų protėvių užsispyrimas lėmė išgyvenimą. Mums be dievų pagalbos lemta išgyventi. Taip ten pralaimėjome, bet pralaimėjome tam, kad atvykę čia praregėtumėm. Iš nieko tapome tikra, valdančia civilizacija. Nugalėjom Kar‘faitą. Ne vieną, o du kartus. Vėliau ištisus amžius kovojom prieš Lordą ir jį nugalėjom. Nugalėjom ir Barharą ir atvykėlius iš dar toliau. Visa tai tam, kad suvoktume savo galią ir tai įrodymas, kad galime grįžti ten kur mums vieta. Mes turim plaukti į senąsias žemes.
-Tu šneki gražiai, bet kaip tai ketini padaryti? Juk niekas kelio nežino- prabilo Naldiras.
-Aš gal ir žinau- šnekėjo Kar‘daihas- daugybę kartų tėvas pasakojo kaip nuplaukti atgal. Rodė kryptis ir patogiausius krantus.
-Ne gi ir jūs? Toks išmintingas tikit, kad tai įmanoma?
-Naldirai, nusiramink- atsistojo Vah‘laitas- taip tai sunkiai tikėtina, tačiau ką mes ten veiksime, Harteverdai?
-Mes? Užkovosime mums skirtas žemes. Duokit man laivyną ir aš jus apdovanosiu neregėtų turtų ir begalinę šlovę- po šių žodžių pasikeitė nuotaika. Dauguma pradėjo svarstyti šią galimybę.
-O ar nebūtų protingiau ir civilizuotiškiau, tiesiog plaukti taikiais tikslais?- toliau tęsė Naldiras.
-Taika? Jokios taikos! Mūsų civilizacija yra šaukiama tų žemių, kad butų atkovotos ir paskirtos mums. Pone Vailaitai, ką jūs apie tai manote? – pasiteiravo Harteverdas.
-Na žinant tikslų kelią tai visai įmanoma. Mūsų vyrai neturi ką veikti, jiems reikia duot kariaut.
Visi nurimo:
-Ponai,- kreipėsi Harteverdas- prašau leisti jūsų dėmesio. Tarp mūsų juk net ir čia sėdi žmogus, kuris yra atvykęs tiesiai iš senojo žemyno. Ardorenai, prašom atsistoti, juk esi liudininkas.
-Na, ką aš galiu pasakyti. Tada dar buvau visiškas mažylis. Nemokėjau net šnekėti. Bet kiek žinau ten galima nuvykti.
-Štai. Mums tai paliudijo pats liudininkas. Ir tai gali padaryti ne tik jis- Harteverdas priėjo prie savo krėslo ir pakėlė daugybę raštų- raštai, šaltiniai tiesioginiai liudininkai. Pažiūrėkime ką apie kraštą gali pasakyti mums legendinis Arhaifas „Vis dar jaučiu didžiulę trauką senųjų žemių. Nors Doltaritas mums suteikė daug daugiau, tačiau girdžiu senųjų žemių medžius ir bokštus. Nors mes ten nepageidaujami, tačiau aš būtinai dar vaikščiosiu Handelheime ir skaitysiu knygas didžiojoj Vargosto bibliotekoj. Ar aplankyti lygumas kur vaikščiojo Kazaras. Tiesiog reik palauk didžiojo atoslūgio. Jis periodiškai kartojasi ir jei nekils neramumų būtinai išplauksime į vakarus. Geriausia vieta išplaukti yra vakarų krantas“. Tai dar niekis. Tačiau pateikia galimybes ir patvirtina faktus kada ten galima išvykti.
Į salę sargyba įleido senyvą žmogų. Tai buvo rūmų archyvininkas. Jis buvo pasirinktas pačio Harteverdo:
-Svečias gali pateikti ir kitų įrodymų.
Seniokas buvo iškiliais apsirengęs. Jį pažinojo dauguma buvusių salėje. Jis išsitraukė ir išvyniojo ilgą rankraštį:
-Kar‘faito raštai: „Kai po tūkstančio metų paklaus manęs ką galiu pasakyti apie senąsias žemes, galėsiu prisipažinti kad esu matęs daug. Kai įkūriau Farnostą visiškai pasitikėjau svajonių karalyste Garnostu. Deja jame nesu buvęs. Pritrūko laiko, o kai atsirado galimybė užsiiminėjau aukštesniais tikslais. Tačiau apie Garnostą galėjau pasakyti viską. Būtent pagal jį sukūriau militaristinį Farnostą. Tai gyvybės lopšys. Doltarito Garnostas. Kai pasiekiau galią Doltarite negalėjau sugrįžti atgal į seną žemyną, nes kvailys Arhaifas ir jo svita sugalvojo, kad tai nedera. Aš žinau tikslų kelią. Galima plaukti tiesiai į vakarus iš bet kurio uosto. Taip kelias nėra sudėtingas. Tai juk jūra tiesiog šoki į laivą ir plauki tiesiai. Senosios žemės yra milžiniškos. Doltaritas tikrai mažesnis todėl kaip bus pasiektas senasis žemynas visur bus kalnai. Tai gi šiandien mane privertė parašyti daugybė aplinkybių. Gal daugiau nebus galimybės tęsti kelionės. Rytoj pradėsiu karą prieš Arhaifą ir kovą ne tik už Farnosto egzistavimą bet ir už senųjų žemių dovanas ir galimybę atsirevanšuoti“
-Pergalė garantuota- džiaugėsi Harteverdas- Kar‘faito raštai parašyti dar tada kai jie sėdėjo laivuose ir ieškojo Doltarito: „Tie žmonės nevykėliai. Mano kariuomenę sudraskė ne jie, o dievai ir korupcija. Generolai parsidavė ir pavojaus akivaizdoje pabėgo. Tas karalystes gali nugalėti bet kas turintis strateginės išminties ir kiek didesnę nei vidutinė kariuomenę. Toki kaip jie niekada nesikeičia. Sugadinti kraujomaišos ir girtuokliavimo. Nieko aš užsitikrinęs paramą iš viso elfų pasaulio ir grįžęs antram karui būtinai laimėsiu. Svarbiausia atkirsti galingąjį Garnostą, įsitvirtinti Metellheime, o išgirtąjį Handelheimą užimti būtina dėl gyvybiškai svarbių resursų ir prekybos kelių. Atkirstos nuo tokio prekybos centro kaip Handellheimas karalystės bus pasmerktos pražūčiai. Tiesiog reikia sulaukti tinkamo meto“. Štai ką mums sako nors ir priešas, bet puikus vadas. Ten žmonės nesikeičia. Mes žinome ne tik kelią, bet ir patobulinę Kar‘faito menką strategiją tikrai laimėsime. Pažiūrėkite dar dabar į Farnostą. Nors iš jo likę tik griuvėsiai, bet jis yra neapsakomai didingas. Tie kurie jį matė dar stovintį sveiką net neranda žodžių apibūdinti jo didybei ir grožiui. Įsivaizduokite kaip atrodo dabar Garnostas. Užkariavę jį mes susigražintume praeities didybę. Ką jūs manote? Tokių įrodymų tikrai užtenka. Duokite man keletą laivų atrast kelią, o tada armiją.
-Na tu teisus- pakilo Primerijus- aš kaip atsakingas už ekonomiką galiu tik pritarti ponui Harteverdui. Mes po karo jau visiškai atsigavome. Galime sau tai leisti. Be to dėl didėjančios populiacijos galime susidurti su keletu problemų. Kolonijų suradimas mums tikrai padėtų. Galėtume ten išsiūsti daug kolonistų. Tarpžemyninė prekyba mums būtų tik naudingesnė. Pastatyti tinkamą laivyną su mūsų galimybėmis užtruktų vos dvi savaites.
-Armija- prisijungė Vailaitas- armija gali būti tokia didžiulė, kad jos niekas nesulaikytų.
-Didžiulė? O kaip kokybė, vade?
-Apie kokybę neverta net kalbėti. Tai būtų tikra plieno ir ugnies jūra. Jokie vartai ir sienos negalėtų tokios atlaikyti. Mūsų kavalerija gali būti tokia, kad net strėlės jų neimtų. Tarybai galiu pareikšti, kad kariuomenė gali būti paruošta per tris savaites.
-Tai gi, ponai- atsistojo Val‘haitas- galime sutarti, kad tai turėtų būti grandioziška. Jeigu tau Harteverdai pavyktų viską padaryti, tu, neabejotinai taptai naujos kartos didvyriu. Tu šiandien mus privertei susimąstyti apie viską. Ypač apie šlovingą praeitį, kuri dar gali sugrįžti. Tačiau artėja didžiulės šventės jų metu ekspedicijos nevyks. Dabar , mums tarybai, reikia pasitarti.
Taryba ilgai nedvejojo, jiems patiko tai ką pažadėjo Harteverdas ir jam pritarė. Taip pat jam buvo suteiktos visos laisvės pasiruošti pačiam. Jis dabar galėjo sakyti ko ir kiek jam reikia. Harteverdas gavo itin atsakingas pereigas. Propaganda padėjo ir visi pažadai tarsi padėjo tašką. Visi buvo nusiteikę entuziastingai. Harteverdui pritarė net ir labiausia karo nenorintys didikai. Tačiau jie buvo pakerėti. Susirinkimas baigėsi ir visi pakilo išeit, tačiau tada išdygo Hirijus:
-Naldirai! Stok, turiu tau kai ką.
Visi nustebo ir žiūrėjo ką sugalvojęs Hirijus. Jis priėjo prie Naldiro:
-Metu tau iššūkį. Noriu kovos per turnyrą. Laikas tave pamokyt.
Naldiras ilgai negalvojo ir priėmė siūlymą, ypač jam pritarė Terediras ir Borvalfas.
(Jei nesusidarys aiskus vaizdas ikelsiu dar istrauku)


Top
   
 Post subject: Re: Del kurinio
PostPosted: 2012-07-07 21:33 
Offline
User avatar

Joined: 2012-05-20 21:20
Posts: 122
Location: Klaipeda
Kurejas wrote:
Noreciau pasiteirauti kaip vadinasi jusu knyga? :)
Pilnas rinkinis

ir anotacijoi prižadu, kad bus visko

[ img ]
[ img ]
[ img ]
[ img ]

Perskaityt galima če http://samlib.ru/k/kmiloslaw/pnp.shtml

_________________
Времена ВЫБИРАЮТ!


Last edited by kniazmiloslav on 2012-07-07 21:37, edited 1 time in total.

Top
   
 Post subject: Re: Del kurinio
PostPosted: 2012-07-07 21:36 
Offline
User avatar

Joined: 2012-05-20 21:20
Posts: 122
Location: Klaipeda
Kurejas wrote:
Stai keletas istrauku
Aš nuo pat pirmos dienos viska dedu inete. Visi norintis gali skaitit.

_________________
Времена ВЫБИРАЮТ!


Top
   
 Post subject: Re: Del kurinio
PostPosted: 2012-07-07 21:42 
Offline
User avatar

Joined: 2012-05-20 21:20
Posts: 122
Location: Klaipeda
Kurejas wrote:
Harteverdas jau pasiekė miesto apylinkes. Pirmieji gyventojai jį sveikino net už miesto. O pačiame mieste jie rikiavosi gatvėse nuo pat vartų iki pilies. Prieš vartus Harteverdą sveikino jo pačio įkurti apsaugos būriai. Galingai ginkluoti elfai. Su lankais, dviem kardais ir juodais šarvais. Šalmų viršūnė buvo ilga ir smaili, o ant jo viršaus plevėsavo trys juostelės. Visos pilkos. Kai Harteverdas praėjo vartus jį sutiko didžiuliai saliutai. Žmonės šūkavo. Harteverdas ne tik pergalingai grįžo iš žaidynių, tačiau buvo gerbiamas ir labai pasižymėjęs Auksiniame miške.
Pabandžiau skaityty. Pernelik arti ir dažnai kartojasi žodžiai

_________________
Времена ВЫБИРАЮТ!


Top
   
 Post subject: Re: Del kurinio
PostPosted: 2012-07-07 22:25 
Offline

Joined: 2012-07-07 2:15
Posts: 3
Na sita taip zinau :)


Top
   
Display posts from previous:  Sort by  
Post new topic  Reply to topic  [ 8 posts ] 

All times are UTC+04:00


Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 5 guests


You cannot post new topics in this forum
You cannot reply to topics in this forum
You cannot edit your posts in this forum
You cannot delete your posts in this forum
You cannot post attachments in this forum

Jump to: 

cron
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Limited