gravitacijos perneshejas kiek zinau laikomas gravitonu(Nuclear Electromagnetic Graviton)
Emmm... Electromagnetic? Darkwind, jei tu gravitacija per elektromagnetine saveika paaishkinsi - tuomet Nobelis tau tikrai garantuotas
O shiaip toks didelis fizikos specialistas turetu zhinoti, kad gravitono egzistavimas neirodytas, paties gravitono aptikti nepavyko. Taigi, shiuo metu teorineje fizikoje situacija yra tokia, kad "butu labai faina, jei gravitonas egzistuotu, nes tada visos teorijos labai grazhiai atrodytu, bet...". Bet gravitacija shiuo metu yra didelis spyglys kvantines fizikos uzhpakalyje (kaip kad kazhkada ji buvo didelis spyglys Enshteino ir reliatyvumo teorijos uzhpakalyje). Tie isivaizduojami gravitonai elgiasi ne visai taip, kaip turetu, todel kol kas apie ju egzistavima fizikai kalba labai labai negarsiai ir nedrasiai.
kas pernesha susietasias tavo daleles nezinau. niekada jomis nesidomejau. gal dar neatrado perneshejo.
O kaip paaishkinti tai, kad saveika yra momentine, t.y. uzhtrunka nulini laiko tarpa?
todel nustok erzinti idiotishkais pareishkimais.
Savaime aishku - tai, ko nesupranti, erzina. Alia jei nesupranti - tai nafig i diskusijas tokiomis temomis listi?
Specialioj Eishteino Realityvumo teorija skamba butent taip:
1) Sviesos greitis yra universali konstanta - yra vienodas visu atskaitos sistemu atzvilgiu ir yra maximalus energijos/materijos ir informacijos perdavimo greitis;
2) Viskas yra reliatyvu (net laikas) isskyrus (1).
3) didejant greiciui - kuno ilgis trumpeja isilgai judejimo asies, mase exponentiskai dideja, laikas leteja ir atvirksciai....
Bravo. Kaip pats ir minejai - 11 kl fizikos vadovelis
Tik vat matai - labai nuoshirdzhiai nerekomenduoju veltis i diskusijas reliatyvistines fizikos klausimais turint tik mokyklines zhinias
OK, pradesime susidorojima. Shtai kad ir tavo pirmasis teiginys:
"Sviesos greitis yra universali konstanta - yra vienodas visu atskaitos sistemu atzvilgiu". Surprise surprise - jis neteisingas
Taip, mokykloje gal taip ir aishkino. Bet jei tu butum skaites Enshteino reliatyvumo teorija (tebunie, uzhteks specialiosios kol kas, bendrosios geriau nelieskime, nes tave neviltis apims
), o ne mokyklos vadoveliuose pateikiama paaishkinima mokinukams, tai zhinotum, kad Enshteinas netgi rashe savo reliatyvumo teorijoje, kad shitas tavo teiginys NEGALI buti teisingas.
Specialioji reliatyvumo teorija remiasi dviem postulatais. Antrasis ju skamba taip (labai supaprastintai): "Bet kurios inertishkos atskaitos sistemos atzhvilgiu fizikos desniai yra tie patys."
Pirmasis postulatas ish pirmo zhvilgsnio kiek panashus i tavo pirmaji teigini. Tachiau suformulavus ji taip, kaip tu (t.y. neteisingai) jis prieshtarauja antrajam postulatui. Savaime suprantama, teorija, pagrista dviem vienas kitam prieshtaraujanchiais postulatais, butu absurdas
Taigi, pakartosiu tau savo rekomendacija:
perskaityk specialiaja reliatyvumo teorija (ir ne ish vaikuchiams skirtos knygos), ir tada
tik tada ir ne ankschiau garsiai rekauk apie reliatyvuma. Nes kol kas atrodai durnai (taip, zhinau, kartojuosi
)
Kvantineje teleportacijoje greitis ir nepriklauso nuo atstumo. Jis yra begalinis.
kaip irodyta? teleportavo lazerio spinduli 1 m. lazerio spinduli ta pati atstuma nukeliauja irgi akimirksniu.
Ne, shviesos spindulys ta pati atstuma nukeliauja per baigtini ir ishmatuojama laiko tarpa (~ 1/3 *10^-8 s, kas yra apie 3.3 nanosekundes). Kiek man zhinoma, tokius laiko tarpus shiuolaikine technika fiksuoti pajegia. Beje, kiek zhinau, eksperimentishkai particle entanglement buvo stebimas ir keliolikos km atstumu, dviejose skirtingose laboratorijose.
irodyk jo fana kad teleportacijos greitis didesnis. nera kaip paskaiciuoti dar. kai shitai irodys, jau butu pirmuose puslapiuose "Einshteino klaidos: shviesos greitis ne riba." kol kas tokiu nemaciau...
Kaip jau sakiau, Enshteinas pats rashe apie shita fenomena. Ir taip, Enshteinas buvo neteisus. Tik ne su reliatyvumo teorija, o su savo pareishkimu "Dievas nezhaidzhia su Visata kauliukais". Kvantinis neapibrezhtumas egzistuoja, ir, beje, yra labai svarbus kvantineje teleportacijoje.
Del keliavimo greichio - kartoju dar karta, greichio shiuo atveju ish principo nera. Ji butu galima laikyti begaliniu, bet savoka greitis neturi prasmes, nes niekas niekur nejuda. Teleportacija - tai ne labai greitas skrydis ish tashko A i tashka B, o pranykimas tashke A ir atsiradimas tashke B. Greichio savoka shiuo atveju beprasme ir reliatyvumo teorija chia netaikoma.
OK, siulau tau atlikti eksperimenta. <skip>
va shituo tu pasirodei VISISHKU idiotu. tas paveikslelis ir yra kazkada matyto vaizdo esme kuria gali persiuntineti. net atkurti tada buvusi vaizda. toki eksperimenta gali sau i sh susikisht
Tikrai? Kompiuteris atlieka kopija, operuodamas tik tam tikromis dalelemis (baitais), apie kuriu prasme jis nieko nezhino - zhino tik ju ishsidestymo tvarka (t.y. padeti) bei ju atributus (shiuo atveju - reikshmes 0 arba 1). Bet tai netrukdo jam atlikti kopijavimo. Kuo tai ish principo skiriasi nuo zhmogaus "kopijavimo" - t.y. kiekvienos zhmogu sudaranchios subatomines daleles kopijos sukurimo kitoje vietoje, ishsaugant tu daleliu savybes ir ju ishsidestyma viena kitos atzhvilgiu?
Gali nuosekliai, punktas po punkto, nurodyti esminius skirtumus, nekliededamas apie filosofines savokas a'la "esme"?
Galiu pasiulyti bent pora metodiku, kaip to garantuotai ishvengti. O ash net nesu fizikas.
tikrai? pvz kokiu, jei turima omeny kad perneshimas vyksta begaliniu greiciu?
Greitis nesvarbus. Galime naudoti tranzakciju sistema, taikoma visose shiuolaikinese duomenu bazese. Galime naudoti (ish principo labai panashia) sesiju sistema, naudojama kai kuriuose tinklu protokoluose. Etc.
kas yra shuolis i kita dimensija (t.y. matmeni)? Paaishkink, plz.
kaip tau tai paaishkinu kad tai shuolis i kuri nors lygiagretu multivisatos pasauli (jei laikysim kad toks dalykas kaip multivisata egzistuoja).
Ir kaip tai siejasi su teleportacija ir kelionemis erdveje?
Chia jau nuo temos nukrypstame, aishku, teleportacija chia ne prie ko, reiketu kalbeti apie hipererdvini shuoli (kuris nebutu momentinis), bet matau, kad ir shioje srityje shlubuoji gerokai (uzhuomina - lygiagretus pasauliai chia ne prie ko, mums visishkai uzhtenka vienos Visatos hipererdviniam perejimui. Tik tam tikru jos savybiu reiketu), todel kol kas apsiribokime teleportacija ir reliatyvumu
puiku, sakyk lygiagrecios visatos mokslini termina. ash ji mielai vartosiu. sakiau kaip naudojama fantastinese knygose, kadangi kito termino neturiu. tavo kalboje matau tik kabinejimasi prie zodziu.
O tu universitete irgi per egzaminus laisvai vartoji savo ishgalvotus terminus arba suteiki zhodzhiams kokia tik nori prasme, mazhai ka bendro su ju tikraja reikshme turinchia, o paskui destytojams aishkini, kad jie prie zhodzhiu kabinejasi?