Forumas.Fantastika.lt
http://forumas.fantastika.lt/

Iškasenos ir kosmosas. Kritinė žemės masė.
http://forumas.fantastika.lt/viewtopic.php?f=5&t=7322
Page 1 of 4

Author:  Daishi [ 2014-06-06 12:39 ]
Post subject:  Iškasenos ir kosmosas. Kritinė žemės masė.

Tarkim kolonizuojamas kosmosas. Naudingos iškasenos keliauja į Žemę. Kokį kiekį reiktų parsigabent į mūsų planetą, kad atsirastų poveikis pačiai Žemei ir artimiausiems dangaus kūnams? Gal kam teko kokį kūrinėlį skaityti ar matyti kokią nors informaciją šia tema.

P.s. PostApokalipsinis vaizdelis - iškasamas Mėnulio vidus... Žemė taip pasunkėja, o Mėnulis palengvėja... Ar Mėnulis nukris? Koks poveikis potvyniams? Kaip pasikeis pati Žemė?

Author:  Nomad [ 2014-06-06 12:49 ]
Post subject:  Re: Iškasenos ir kosmosas. Kritinė žemės masė.

Skamba kaip geras klausimas į XKCD what if :)

Author:  Laiqua [ 2014-06-06 15:55 ]
Post subject:  Re: Iškasenos ir kosmosas. Kritinė žemės masė.

Žemės masė yra ~6*10^24 kilogramų (10^24 yra vienetas su 24 nuliais, arba vienas septilijonas, arba vienas kvadrilijonas, priklausomai nuo to, kurioje Atlanto pusėje gyveni). Tam, kad pokyčiai orbitoms būtų pastebimi, Žemės masė turėtų pakisti dydžiu, bent jau palyginamu su pradine mase. Labai grubiai šnekant, jei Žemės masė padidėja 1 procentu, norint išsilaikyti orbitoje reikia sqrt(1.01) ~ 0,5% didesnio greičio.

Mėnulio masė yra 7*10^22 kilogramų, taigi apie 1% Žemės masės. Jei iškastume beveik visą Mėnulį ir pergabentume jį į Žemę, Žemės masė kaip tik ir padidėtų tuo aukščiau paminėtu vienu procentu. Jei kasimo metu nepakeistume Mėnulio orbitinio greičio, tai Mėnulio judėjimas beveik nepasikeistų - jo orbita taptų arba truputį labiau, arba truputį mažiau elipsinė (detalės priklauso nuo to, kaip sparčiai ir kaip tolygiai perkeltume masę iš Mėnulio į Žemę).

Tiesa, su tokiu masės perkėlimu būtų problema, kad reikėtų kažkaip sunaikinti jos judesio kiekio momentą (tai yra tvarus dydis, apskaičiuojamas kaip masė * linijinis sukimosi greitis * orbitos spindulys). Vienas kilogramas Mėnulio medžiagos Žemės centro atžvilgiu turi judesio kiekio momentą, lygų ~400 tūkst. km^2/s (400 mlrd. m^2/s), tuo tarpu Žemę sudarančios medžiagos vieno kilogramo judesio kiekio momentas yra ~1200 km^2/s (1,2 mlrd. m^2/s), arba 330 kartų mažesnis. Taigi kažkaip ta medžiaga turėtų būti sulėtinta, kad ją būtų galima nuleisti į Žemę. Tam prireiktų nesvietiškai daug kuro, tai turbūt Mėnulį gabenti į Žemę nelabai apsimokėtų. O jei į Žemę nuleidinėtume medžiagą, turinčią didesnį/mažesnį judesio kiekio momentą, nei pačios Žemės, tai neskaitant logistinių problemų (krovinys nukrenta ne vertikaliai, o dideliu greičiu lėkdamas į rytus arba į vakarus), po truputį pradėtų keistis Žemės dienos trukmė (atitinkamai mažėtų arba didėtų).

Su kitais dangaus kūnais situacija panaši, tik padeda tai, kai jų orbitą pakeisti galima, kol jie yra toli nuo Žemės, taigi tada judesio kiekio momento sumažinimui užtektų gerokai mažiau kuro (toks procesas būtų atvirkščias vienam iš galimų apsigynimo nuo pražūtingų asteroidų planų; pagal tą planą, aptikus tokį asteroidą, iki jo nusiunčiamas zondas, kuris įsiremia į asteroidą ir truputį jį pastumia arba savo varikliais, arba susprogdindamas bombą; tokio pokyčio užtenka, kad po daugelio orbitų asteroidas jau saugiai praskristų pro Žemę).

Author:  Daishi [ 2014-06-06 23:37 ]
Post subject:  Re: Iškasenos ir kosmosas. Kritinė žemės masė.

Ačiū, už išsamų atsakymą.
Tarkim yra trys kolonijos: Mėnulyje, Marse, asteroidų žiede. Kolonijose vykdoma naudingų iškasenų gavyba. Kaip kūrinyje L. Ronas Habardas "Mūšio laukas žemė", tik atvirkščiai naudingosios iškasenos teleportuojamos į Žemę. Labai dideli kiekiai tankios ir sunkios medžiagos. Ar ir tada nebūtų katastrofiškos baigties? Kiek procentų turėtų padidėti Žemės masė, kad tarkim pritrauktų Mėnulį?

Author:  sorlac [ 2014-06-07 18:21 ]
Post subject:  Re: Iškasenos ir kosmosas. Kritinė žemės masė.

Daishi wrote:
Kiek procentų turėtų padidėti Žemės masė, kad tarkim pritrauktų Mėnulį?
Mano ribotam supratime didėjant Žemės masei Mėnulio orbita vos labo taptų artimesnė. Bent jau kol jis pradėtų sąveikaut su atmosfera. Spėju kad Marso gali ir neužtekti [Marsas ~10% Žemės masės - labai nekoks "tankios ir sunkios medžiagos" šaltinis].

Efektyviau būtų Marso masę teleportint į Mėnulio bazę - tik reikia parinkti momentus kai Marso ir mėnulio judėjimo momentas Žemės atžvilgiu yra daugiau mažaiau priešingos krypties - iš principo tai sumažintų orbitinį Mėnulio greitį ir pakesitų orbitą pakankamai, kad jis spirale rėžtusi.... Va, kiek Mėnulio procentinės masės tam reikalui reiktų perteleportint aš nepasakysiu - išsilavinimo neužtenka :mrgreen:

Author:  Laiqua [ 2014-06-08 22:40 ]
Post subject:  Re: Iškasenos ir kosmosas. Kritinė žemės masė.

Su teleportavimu iškyla klausimas, ar teleportacijos metu kažkaip kompensuojamas judesio kiekio (masė * greitis) ir aukščiau minėto judesio kiekio momento perkėlimas. Taip pat potencinės energijos. Objektas, esantis Marso paviršiuje, Žemės atžvilgiu juda kilometrų per sekundę eilės greičiu, taigi jei jis tik perkeliamas į Žemę, nekompensuojant greičio, jis į Žemės paviršių įsirėžtų tokiu greičiu. Tai - pavojinga :) Be to, perkėlus kūną į Žemės paviršių, jis atsiduria gilesnėje potencialinėje duobėje (pabėgimo iš Žemės greitis yra didesnis, nei pabėgimo iš Marso), taigi kažkur turi padėti energijos skirtumą, pavyzdžiui, įkaisdamas (Larry Niven keliuose apsakymuose nagrinėjo tokią teleportacijos problematiką).

Jei Žemės masė nuolat didėja, Mėnulio orbita tampa vis labiau ištęsta (elipsinė), vienas jos galas (apocentras/apogėjus, didžiausias nuotolis nuo Žemės) lieka ten, kur ir dabar, kitas galas (pericentras/perigėjus, mažiausias nuotolis nuo Žemės) vis artėja prie mūsų. Žemėje kyla vis didesni potvyniai. Kai atstumas tarp Mėnulio ir Žemės taps mažesnis, nei ~4,6 Mėnulio spinduliai (tiksliau sakant, R < R_Mėnulio * (M_Žemės/M_Mėnulio)^(1/3); tai yra ~8000 km, truputį daugiau, nei Žemės spindulys, bet gerokai mažiau, nei geostacionari orbita, kurioje skraido ryšių palydovai), Mėnulis dėl Žemės potvyninio poveikio subyrės į kilometrų eilės dydžio gabalus, kurie pasklis žiedu Mėnulio orbitoje. Tie gabalai toliau daužysis vienas į kitą, byrės į smulkesnius ir ims kristi ir ant Žemės.

Author:  sorlac [ 2014-06-09 13:37 ]
Post subject:  Re: Iškasenos ir kosmosas. Kritinė žemės masė.

Laiqua wrote:
(Larry Niven keliuose apsakymuose nagrinėjo tokią teleportacijos problematiką).
Šiaip SciFi išsilavinimui pagerinti labai tinkamas ir ne apsakymas:
http://www.e-reading.mobi/chapter.php/7 ... _Ways.html

Author:  Laiqua [ 2014-06-09 14:17 ]
Post subject:  Re: Iškasenos ir kosmosas. Kritinė žemės masė.

Jo, šita esė irgi gera. Apsakymuose tas pats dalykas nagrinėjamas, tik į siužetus įvilktas.

Author:  Daishi [ 2014-06-10 15:17 ]
Post subject:  Re: Iškasenos ir kosmosas. Kritinė žemės masė.

Ačiū, visiems kurie pakomentavo, davė naudingų ir įdomių nuorodų.
Daugelyje kūrinių, iškasenos gabenamos iš vieno kosminio objekto į kitą. Asteroidai, Mėnulis, Marsas, kitos planetos. Viliojantis žaliavų šaltinis. Kaip jas atgabenti į Žemę.
Tarkim yra 3 būdai atgabenti žaliavinę materiją į Žemę.

1. Kasama ir kosminiais laivais gabenama. Pakelti, gabenti ir nuleisti materiją į Žemę - ekonomiškai nelabai apsimoka. Problema kuras ir laivų dydis. Jeigu reikia statyti kosminius laivus paprasčiau yra tai daryti prie žaliavos šaltinio, negu gabenti į Žemę. Pradiniam etape išgaunama nemažai žaliavos pačioje Žemėje. Pirminis kosminis laivynas - palengvina gimtąją planetą. Žemės ir Mėnulio tarpusavio sąveika - naudinga Žemei. Šiuo metu Mėnulis tola nuo žemės apie 38 mm per metus. Tai tas procesas pagreitėja ir nutolus į pusiausvyros tašką, Žemėje išnyksta potvyniai ir uraganai. Kitu atveju, atradus efektyvų ir pigų kurą, Žemės masė padidėja tiek, kad Mėnulis susinaikina. Nebent korekciniai varikliai - stabilizuojantys Mėnulio orbitą.
Išvados:
A. Žemės masė sumažėja, dėl vietinės žaliavos naudojimo ir išgabenimo iš planetos. Mėnulis nutola, bet nepabėga. Žemėje nėra potvynių, uraganų.
B. Žemės masė sumažėja, dėl vietinės žaliavos naudojimo ir išgabenimo iš planetos. Mėnulis pabėga. Žemės sukimasis apie ašį tampa nestabilus (?). Pavojingi atmosferiniai reiškiniai (?).
C. Žemės masė padidėja, dėl atvežtinės žaliavos. Mėnulis susinaikina. Prasideda kataklizmas. Mėnuli nuolaužų lietus. Žemės sukimasis apie ašį tampa nestabilus (?). Pavojingi atmosferiniai reiškiniai (?).

2. Iškastinė žaliava teleportuojama į Žemę. Labai dideliais kiekiais. Be pirmam punkte išvardytų problemų dėl Mėnulio, dar reiktų kompensuoti judesį ir potencinę energiją. Tarkim yra krovinio priėmimo/perdavimo platforma su kompensavimo mechanizmu, reikalaujančiu tam tikrų energetinių sąnaudų. Platforma gali būti tiek orbitoje, gal tada reikės mažiau energijos kompensuoti. Arba pačioje Žemėje.
Išvados:
A, B, C - kaip pirmam punkte
D. Platforma - orbitoje apie Žemę. Sugesta kompensavimo mechanizmas. Didelis kiekis materijos, su nežinomu greičiu. Turbūt priklauso nuo perdavimo vektoriaus. Jei vektoriaus kryptis - lygiagreti Žemės atmosferai, medžiagos srautas iš spinduliuojamas į kosmosą. Ar Žemės trauka pagautų tą srautą? Jei vektoriaus kryptis - statmena Žemės atmosferai, materija bombarduoja tam tikrą Žemės plotą. Koks galėtų būti poveikis Žemei? Katastrofinis ar ne?
E. Platforma - Žemėje. Sugesta kompensavimo mechanizmas. Galas civilizacijai ar galas planetai? Koks galimas saugus materijos kiekis?

3. Kirmgrauža. Tarkim sukuriami kirmgraužos portalai (pvz. kaip "Žvaigždžių vartuose" ). Greičiausiai reikalingas didelis energijos šaltinis. Materijos judėjimo elgsena kirmgraužoje. Kokios grėsmės? Pvz. Warhammer 40K, eldarai keliauja warp'o labirintu, kurių išeities taškai yra kosmoso kūnuose ir pačiam kosmose. Tai ar atvėrinėjant dažnai kirmgraužos portalą - neprisišauktume priešiškų ateivių. O gal jie senai kažkur naudodamiesi kirmgraužos taškais išnaudoja Žemę? Ar per ilgai laikant atidarytą kirmgraužą - neatsiras juodoji skylė?

Kuris variantas realiausias, saugiausias ir ekonomiškiausias? O gal dar koks galėtų būti? Vienoks ar kitoks variantas sutinkamas fantastiniuose kūriniuose (kiek pamenu), bet jie yra de facto. Retai bandomi aiškinti. O gal klystu? Kokie būtų pasamprotavimai šia tema?

Ačiū.

p.s. Įdomus faktelis. Žemė su Mėnulio, dažnai klasifikuojama kaip dvinarė planeta. Dėl masės santykių.
p.s.2. Mėnulio susidarymas po Žemės ir Tėjos susidūrimo, viena iš prielaidų gyvybei atsirasti. Taip teigia kai kurie mokslininkai.

Author:  sorlac [ 2014-06-18 20:44 ]
Post subject:  Re: Iškasenos ir kosmosas. Kritinė žemės masė.

Daishi wrote:
Viliojantis žaliavų šaltinis. Kaip jas atgabenti į Žemę.
~20 metų duomiuosi SciFi iki šiol nė karto nemačiau išsamaus ir logiško paaiškinimo, kuo tos žaliavos viliojančios ir kaip jau ten finansiškai apsimoka jas tempti Žemėn.

Artimiausia [SciFi rėmuose] buvo idėja kaip gaudomi netoli nuo Žemės praskriejantys asteroidai - pervelkami stabilion orbiton ir tada iš jų išgaunami metalai orbitinei statybai.
Didžiausia šio varianto problema [vertinant kad tam variante mes jau turim laivus gaudykles, orbitinę metalo išgavimo pramonę ir t.t.] nafig [iš finansinio/kapitalistinnio požiūrio] tų potencialių statomų objektų reikia.

Filmai ir knygos turi didelį privalumą buhalterius galima išnaikinti gana lengvai.

Page 1 of 4 All times are UTC+04:00
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Limited
https://www.phpbb.com/