Dėkui visiems meistrams, kurie suteikė džiaugsmo savo išradingumu. Taip pat organizatoriams, parduotuvės savininkams ir visiems, kurie prisidėjo prie to, kad mano kalendoriuje būtų daugiau švenčių
Buvo netikėta kai mane išrinko pirmą kartą, o šį kartą dar sunkiau patikėti... Dėkui jums
Pirma sesija pas Giją:
Buvo smagu pabūti žaidimo meistrų komandoje. Žaidimo sistema įdomi ir paliekanti daug vietos fantazijai, kažkiek primena sugedusi telefoną
(gerąja prasme) – vienas sugalvoja kažkokią istorijos eigą, o kitas ją pakeičia, gali sulaukti iš kito netikėtų istorijos posūkių. Dėkui meistrui, kuris sukurdavo pradinę situaciją į kurią galima buvo atsiremti ir prikurti ką tik fantazija išneša.
Labai įsiminė japonų no-lifer‘is, kuris vis naiviai įkišdavo į kokią sunkesnę situaciją arba kaip tik iš jos išsukdavo
Gal iš mano pasakojimo susidarė įspūdis, kad meistras „tinginiavo“ mums perdavęs meistravimą, tačiau tikrai taip nebuvo, jis ne tik, kad sukūrė turiningas situacijas, bet ir papildydavo mūsų jos interpretacijas, bei išvesdavo mus iš aklavietės.
Pas šį meistrą jau antrą kartą teko garbės dalyvauti, meistras mano akyse išlaikė savo style ir nei kiek nesikartojantis (na aišku ir žaidimas kitas
).
Sesija pas Cathy:
Tikėjausi įdomaus ir tamsaus nuotykio, kuris bus profesionaliai „atmeistrautas“........ir galiu pasakyt, kad nenusivyliau
Pasaulis įtikinantis, atidirbtas, puikiai suprastas bei perteiktas.
Pirmą kartą pas šią meistre teko garbės žaisti Sabbate, šį kartą išmėginau Kamarilos pusę, skirtumas ryškus
Girdėjau atsiliepimų, kad trūko veiksmo, kad sesija buvo visiškai socialinė, matyt dėl to ir buvo ten konfliktų tarpusavy ir su aplinkiniais pasaulio gyventojais. Bet man asmeniškai patinka toks socialinis meistravimo pobūdis, gal koks combat‘as dar patobulintų sesiją, bet čia jau eksperimentavimo riziką...
Tikriausiai labiausiai įsiminė toreadoro keliama panika dėl mums gręsiančios mirties
All in all, sesija pavyko puikiai, tik gaila, kad pritrūko laiko...
Sesija pas Shizzar‘ą:
Šis meistras patvirtino gandus, kurių spėjau išgirsti prieš sesiją, apie šyzovus žaidimus. Įspūdis buvo gilus ir stiprus. Tikriausiai efektą sustiprino ir miego trūkumas bei vėlyvas vakaras, nes sesijos eigoje jaučiausi, kad tikrai „kas čia per velnias vykstą?“. Visas žaidimo siužetas gerai atidirbtas, pasaulis atrodo taip, lyg tikrai būtum sapne. Meistriškai atmeistrautą
Ypač įspūdį paliko tai, kad žudom vieni kitus, niekas nemirštą, o galiausiai tas, kurį žudei, tampa tavo draugu.
Žaidimo pabaiga..............na kaip pasakė Skargan, mano miegančios smegenys nesugeba suvokti šios istorijos genialumo (na, smarkiai perfrazuojant jį
).
Register
Login
FAQ
Search
