Sveikinimai geriausiems žaidėjui ir meistrui.
Shizzaqro tekstas apie Tadą got me confused. Preziumuoju, kad tas kuris žaidė pas mane. ;D.
Taigi jau praktiškai tradiciškai, kaip žmogus kuris vietoj pasiklausymo mėgsta pašnekėt apie sesijas.
Pirma sesija kurioj teko pažaist buvo pas dėdę Jaują. Apskritai niekada iki šiol nebuvau žaidęs pas Jaują, tačiau turint omenyje, kad žaidėme su Houses of The Bloodied sistema meistras laikėsi kažkiek nuošaliau nuo visko, tai nežinau ar galiu pasakyt kad dabar žinau, kaip Jauja meistrauja.
Akmuo Jaujai į lįsvę - buvo labai keista, kad Kristijonui apie sistemą aiškino Gijas, o ne meistras.
Kompanija buvo labai smagi. Na, truputi nusivažinėjom į visokiu šonus.
Mūšų šaikoj buvo Bagažininis Malkavas, Brujah Planuotoja, Gezas Brujah, Labai Tylus Assamitas, Anarchinis Gangrelis ir Padegėja Tremere.
Mūsų kompanija greitai pasidalino į dvi grupes, muštynės prieš eliziuma tarp Brujah ir Gangrelių. Ir tie kurie bandė daryt tai ko prašė marionetė princas.
Smagios vietos, tai Brujah planuotojos diabelere kažkokio pagauto sabato nario, Gangrelio vežimas į ligoninę ir atgal, neišlupamas gezo Brujah radijas, Malkavas laukiantis pasaloje ;D, ir deganti trubelė su regentu.
Pati juokingiausia vieta, kai Malkavas ėmė vaidint lavoną, o paramedikai jį pabandė atgaivinti elektrošoku. Vienas geriausių momentų kada galima užsifrenziti ever.
Gražiausiai man patiko mūsų siužeto pabaiga ir veikėjų būklės:
Malkavą paliko pasitikti saulėtekio bet bent be multikų.
Brujah įsiskolino Tremere Vincentui dėl savo diabolizmų ir baigė žaidimą linksmoje torporo būsenoje.
Tremere gavo laišką iš vienos ir greitu keliu buvo ten išvešta.
Assamitas buvo išvarytas iš miesto.
Mano Gangrelis greitosiomis išvyko į Maskvą, matyt į sarašą miestų, kur geriau nesirodyti (Sietlas, Kaunas) norėdamas įrašyti dar vieną.
Vienintelis Gijo Brujah liko sveikas ir paskirtas naujuoju brujah klano primogenu. (argi taip galima prieštarauti autoritetams?)
Buvo smagu. Galbūt tik Kristijonas buvo šiek tiek disattacched to efverything. Reikėjo imti mūsų siūlomus tokenus dažniau, nors pripažįstu, kad galbūt galėjom truputi daugiau bandyti įtraukti. (jauja ;D) Bet čia galbūt taip ir gaunasi, kai visi prie stalo yra vtm'e plaukioję ne vieną kartą, o kristijonas tieisog susipažinęs kas tai yra (na bent taip atrodė).
---
Antroji sesija, kurią vedžiau jau aš prasidėjo tuo, kad man teko meistraut 7 žaidėjams. (absoliutus maksimumas)
tradiciškai pridalinau visokių handoutų (jeigu kam įdomu juos
paviešinau internete) ir pradėjau žaidimą.
Apskritai turiu problemą su eterio valdymu, o šį kartą kai žmonių buvo septyni negaliu garantuoti kad visiems daviau vienodai eterio, bet I tried.
Buvo žmonės kurie tam tikru žaidimo momentu priėmė labai keistus sprendimus, tačiau manau jog visiems tai tik pakėlė nuotaiką. Tai kaip Baroneto Francio Voro sūnus (Grompok?) nežinia kodėl skleidė kiršinančius gandus, kurių kulminacija buvo nesėkmingas bandymas užnuodyti puotos maistą; Grafo Michailo Vilko sūnus, (Aleksander) sugalvojęs dėl nežinomų priežaščių padegti laivą prieplaukoje ir savo tragišku metimu nustatęs, jog tieisog ėjo link laivo nešdamas deglą ir alyvos statinę; Barono Riuriko Sūnus, (Hinkelveinas) sumaištyje kažkodėl šokęs smaugti Grafo Michailo ir neišmetęs nei vienos sekmės; Grafo Vladislavo duktė (Elena?) pasiūliusi pamokyti du jaunus karštakošius vilkus ir liepti jiems kauti stalo įrankiais... Kiti žaidėjai buvo atsargesni, gaila, kad Tdazas išėjo ankščiau (nors turiu pripažint pagelbėjo su sužiūrėjimu), man patiko Barono Glebo sūnaus (Aronas?) pirminė reakcija, kai išgirdo, jog Glebas vaikšto po salą ir varo ant vilkų - tadazas atsiduso ir pasakė, kad matyt vaikšto kartu ir visgi pritaria tėvo argumentams
. Grafienės Jadvygos sūnus (Leonardas?) buvo vienas atsargiausių personažų ir sakyčiau tik dar poros valandų žaidimo
(Lenkas prašė eit lauk mūsų paskutinio stalo :p) pritrūko jam pasigauti Kapitoną Emanuelį (tam sutrugdė incidentas prie laivų užgaišinęs kapitoną biurokratijoj ir problemose) ir išsiaškinti bent kažką rimtesnio apie fone vykusius ritualus. Barono Federiko sūnus (Tado veikėjo vardas pasimetė. spėliojant pagal urašus ant kitų charsheetų lieka "lubris" bet abejoju labai) buvo vienintelis kuriam bent kažkiek rūpėjo, kad visos derybos ir dvikovos baigtųsi taikingai. Atsiprašau dėl tėvo mirties.
Kai teko rinktis kažkurį žmogų geriausiam žaidėjuj aš šokinėjau tar Mcleod ir Tado, nes abu sane peaople in insane situations.
Apskritai žaidimas nejudėjo taip greitai siužeto apmatais kaip norėjosi, taip pat gailiuosi, kad esant tokiai daugybei žmonių negalėjau išnaudoti visko kas gulėjo viekėjų lapuose (jeigu žaidėjų būtų buvę 5-, būčiau atsižvelgęs bent į kiekvieno rival ir bandęs įpinti į situacijas).
Dovanos atvežtos baronienei katerinai turėjo būti trumpas komentarasgalbūt iškiriantis geriausiai įsiteikusius (šiuo atveju tai buvo Jadvygos sūnus ir dukra padovanoję magišką amuletą) ir praščiausiai pasirodžiusius (pirmą vietą užima užnuodytas dukrlas, Baronienei kuri kaip pasakoja gandai nevengia nuodyti savo vyrų), tačiau iš blogosios dovanos išpaukė baronienės kerštas, o jau iš to teko rūpintis dvikova tarp dviejų jaunų vilkų ir stebėti kaip garbinga komisija iš trijų žaidėjų vos nepavertė visko mirtinu įžeidimu vilkų giminei.
Skerdynės ant Juodojo tilto buvo tokios, kokių ir tikėjausi, visi blaškėsi iš vienos pusės į kitą ir kai kurie net padėjo didinti sumaištį, tačiau gaila, kad
Lenkui panorėjus epilogą teko ne atžaisti, o apskritai žaidėjams į jį tepavyko pavėluoti.
Galutinis rezultatas:
3 sveiki ir gyvi
1 praradęs tėvą
1 nušokęs nuo bokšto saloje ant pakrantės uolų
1 miręs dvikovoje su geriausiu vilkų kardininkų (jam leido rinktis arba nukirsta galva arba dvikova turint tik durklą)
1 ištekintas užj bjauriausios Katerinos dukros atiduoant visas teises į žems ir titulus žmonai ir jos vaikams ir praėjus pusmečiui po vedybų nudurtas dukrlu kurį pats padovanojo Katerinai.
Galbūt kadanors kitą fiestą arba šiaip rpg friday reikės padaryti žaidimą apie Šiaurės Karalių ir Degančią Karūną.
Tai tiek.
Jaujai dėkui už žaidimą,
bendražaidžiams už kompaniją,
žaidėjams už malonumą stebint ir vedant.
Ačiū.
(o dieve kiek teksto gavos
)