Sistema: modifikuota Warhammer 2nd
Pagrindinis zaidimo principas: Kauliukai tai pagalba. Taciau be ju galima apseiti. Kaip pvz. Kuo zaidejas geriau atzaidzia/atpasakoja veiksma tuo geriau jam pasiseka ir netgi ismetus kauliukus labai blogai galima laukti labai gero rezultato. Arba gali net nereikti mesti kauliuku. Pvz ismetes kritine sekme zaidejas nevisada geriau kazka atliks negu tas kuris puikiai atvaidins/atpasakos ta veiksma ismetes kritine nesekme
Trumpai taip.
Trumpa priesistore:
Buvo sauleta pavasario diena. Pro tankia augmenija prasiskverbiantys saules spinduliai krito ant siauro takelio ir ten pradingdavo lyg isblaskyti nuo is misko atsklindancios keistos auros. Prisidengdamas sia aura keliuku ejo keistas keleivis. Ejo taip tyliai, kad net negalejai pasakyti ar tai pakeleivio zingsniai ar tik vejo siurenimas prasklendantis pro misko augmenija. Keliautojas kaip jam atrode artejo prie tikslo kuris ji vede jau pastaruosius 10 metu. Praejo kelios akimirkos ir keliautojas jau zenge pro pries ji atsiverusius miestelio sienos vartus. Vos zengus kelis zingsniu pro vartus keliauninkas pasijuto nejaukiai kas yra tikrai keista, iki siol kur jis tik lankydavosi zmones I ji ziuredavo su pagarba, lyg I butybe kuri sioje zemeje atsirado per klaida, lyg I butybe kuri turetu sedeti kazkur aukstai su dievais, o ne vaiksioti po sia asaru pakalne. Bet kaip bebutu cia I ji ne tai, kad neziurejo su pagarba, o priesingai netgi matesi is akiu sklindanti kazkokia keista neapykanta. Nors keliautojui tai buvo neiprasta, keista gal net siektiek baugoka. Taciau vedinas jam paciam tezinomu tikslu jis ejo toliau. Praejes gal pora skerstgatviu Valas ( toks buvo keliauninko vardas ) pajuto nestipru stuktelejima I galva. Apsidaires pamate, kad gatve kuria jis ejo tuscia ir tik is uz vieno kampo pusiau pasislepes stove sunerimes hobitas mojantis jam prieiti. Valas tartum nematomos jegos pastumetas nuejo pas jam be mojuojanti mazaji zmogeliuka. Tas nieko nepasakes pastvere keliauninka uz rankos ir mostelejes ranka nusitempe paskui save. Praejus keletai akimirku jie dviese jau stovejo prie nediduko namuko kuris tikrai nebutu tikes gyventi zmogui, taciau hobitui buvo pats tas. Uzejus I namuka zmogeliukas uzdare duris, uzsove sklasti kelis kartus paklibines spyna ir isitikines, kad pro duris niekas neieis lengviau atsiputes atsiedo I toki pati kaip jo namas kresla. Atsiprasau uz si mano keista elgesi brangus elfe, bet pacio jusu gyvybe manau yra tikrai svarbesne nei sie laikini nepatogumai. Beje labia atsiprasau uz mano nemandaguma as Olivis. – Tare hobitas ir istraukes is prie jo dirzo kabancio maisiuko pypkute ja prisikimso ir uzsiruke. Malonus armotas tuoj pat pasklido po namus. Valas nieko nesuprasdamas stovejo lyg ibestas ir bande susivokti katik nutikusiuose ivykiuose. Isputes dar kelis dumu kamuolius hobitas kalbejo toliau. Ponas elfe kaip jau sakiau jum gresia didelis pavojus. As nezinau ko jus cia uzklydot, bet siulau kuo greiciau traukti is sio miestelio ir daugiau net nepaziureti I sia puse. Elfas vis dar stovejo lyg ibestas dar labiau nieko nesuprasdamas. Kodel jam turetu gresti pavojus juk jis lyg ir neturejo priesu ar neusvestu saskaitu su kazkuo, o tuo labiau miestelyje kuriame gyvenime nera buves. Valas tesugebejo paprasyti Olivi papasakoti placiau apie jam gresiancius pavojus ir kodel tai turetu gresti butent jam. Hobitas snekejo toliau: Jau 6 metai mano brangus drauge siame miestelyje vyksta blogi dalykai. Miestelio meras grafas Richteris Strausas nepakencia elfu juos niekina ir visus cia uzklydusius kuo nors apkaltina bei ivykdo jiems egekucija taip pasmerkdamas kiekviena I meisteli uzklydusi prazuciai. Ne vien meras, bet ir didzioji dalis miestelenu yra nusiteikia pries jusu rases atstovus, todel garantuouju, kad jai toliau blaskysites sio miesto gatvemis dar rytoi busit teisiamas mero ir galiausiai baigsit savo gyvenima kartuvese ant lauzo arba padejes galva po giljotinos asmenimis. Tai isgirdes Valas suprato, kad jam butinai reik prisesti, kadangi nerado jam tinkancio kreslo atsisedo tiesiai ant grindu. Vo tai tau pagalvojo Elfas atkeleivau cia pasisneketi su miestelio meru apie dingusi teva o dabar paaiskeja, kad jai ir bus galimybe tai padaryt tai poto teks pakloti savo galva. Valas sedejo ir galvojo ka daryti toliau. Po ilgos kovos kuri vyko elfo viduje tarp jo keliones tikslo kuris ji skatino judeti sia linkme jau daugiau nei 6 metus ir tarp to, kad jo gyvybei yra iskiles didziulis pavojus Valas suprasto, kad noras surasti teva yra daug didesnis nei gresme jo gyvybei. Taigi padekojes Olviui uz perspejima susisukes savo elfiska lanka I skudurus uzsimaukslino gaubtuva ir isejo pro tas mazas namo dureles pro kurias ir buvo iejes. Saule jau leidosi uz misko mesdama ilgus seselius krentancius nuo dideliu zmoniu namu. Ju padedamas beveik nepastebimas Valas ejo miestelio gatvemis ir dairesi kur cia galima butu apsistoti. Taip jam slenkant pro namus jis neuzilgo priejo miestelio kaboka “ Liepsnojantis Kalavijas “. Kadangi neturejo is ko rinktis uzejo tenai ir daug nesnekedamas prisidengmas uzsisake kambari kaip betkoks kitas uzklydes keliauninkas ir vaizduodamas pavargusi po keliones uzkiles I antra auksta uzsidare kambary.
Naktis buvo rami todel Valas turejo laiko gerai viska apgalvoti bei isimeigoti. Kai atsikele jau buvo vidurdienis, pilvas reikalavo maisto, nieko nelaukes Valas uzsigobes gobtuva nusileido I apacia papusryciauti. Apacioje jau vyre gyvenimas buvo prisirinkusi pilna smukle zmoniu kuri apsuspusi viena staliuka idemiai klausesi kazkokio asmens pasakojancio greiciausiai kazka tokio idomaus kas sudomina ne viena. Pats pasakotojas irgi atrode pakankamai idomiai. Ilgi geltoni plaukai pasibaigiantys zemiau nei peciai, per peti permestas tinklas pagal dydi sprendziant nesunkiai galintis apgaubti zmogu, prie drizo pakabinti antrankiai rode, kad asmuo greiciausiai turi kazka bendro su nusikalteliu gaudymu, o odiniai sarvai su kaikur besimatanciom pjautinem skylem tik dark rata irode, kad jam pazystamas kovos karscio jausmas. Valui irgi pasirode pakankamai idomu ka gali papasakoti sis zmogus todel uzsisakes pusrycius prisedo prie netoliese esancio staliuko ir itempes savo elfiskas ausis vaizdudamas, kad valgo klausesi ka pasakoja geltonplaukis nepazystamasis. Dieteris ( toks buvo geltonplaukio vardas ) pasakojo kazkokia savo sena istorija kaip jisai pries pusmeti ilgai persekiojo baisiausia zudika apsiginklavusi iki dantu, turinti sugebejimu isnykti vejyje ir panasiai. Valui toks pasakojimas ispradziu pasirode irgi idomus iki tol kol isgirdo kad Dieterio persekiojamasis buvo hobitas. Elfas nusijuokes mintyse ir pagalvojes kad to mazo storuliuko baisiausias ginklas buvo sauktas ar sakute o didziausias nusikaltimas prisigerus nesusimokejimas uz saskaita nebekreipe demesio I geltonkasi pasakotoja kuris tuo metu jau pasakojo kaip gaude visu laiku geriausia elfu samdoma zudika medziu sakomas, kovojo su juo ir galiausiai pridave ji teisetvarkai.
Turbut dar ilgai linksmos istorijos bei daug alaus liejosi tavernoje taciau Valas neturejo tam laiko. Jisai jau slinko miesto gatvemis bandydamas isgirsti miesto naujienas bei betkoki kita jam galinti praversti dalyka. Tai jam daryti nebuvo sunku visas miestas klegejo apie didvyri Dieteri kuris sugavo ir I teisingumo rankas prostate baisu elfu nusikalteli pakenkusi sio miestelio zmonems. Deja Valas isgirdo ir liudna naujiena jo bendrarasis broils bus teisiamas rytoi per piet na ir jai Olivis nemelavo vakar snekedamas tai teisiamasis tures tris galimybes kartuves, lauzas ar giljotina. Nelabai viliojancios alternatyvos… Reikejo kazka daryti, bet ka jis galejo padaryti vienas nepazystamam mieste. Na, bet neprarades vilties jisai toliau sukiojosi miestelyje klausydamasis istempes ausis. Praleides mieste kelias valandas ir daugiau nieko naujo nesuzinojes grizo I Liepsnojanti kalavija. Ten situacija is esmes nebuvo pasikeitus neskaitant to fakto, kad puse Dieterio klausytoju jau buvo padaugine alaus ir ilsejosi padeje galvas ant staliuku. Valas vel nusipsojo apgalvodamas zmoniu naivuma ir nuejo I savo kambari pamiegot, kadangi nakti buvo sugalvojes pabandyt kaip nors dasikapstyt iki kaleime besedincio elfo.
Atejo naktis Valas atsidares langi nuleido virve ir tyliai jos padedamas issiropste zemyn. Po keliu akimirku apsisiautes gobtuvu prisidengdamas tamsiu nakties gobtuvu slinko link miestelio kaleimo. Deja tai ka jis ten rada jo ne kiek nedziugino. Nors kaleimas ir nebuvo perdaug gerai saugomas ji bent jau pagal tai kas matesi saugojo tik 2 kauliukais bezaidziantys sargybiniai taciau ju pulti elfas negalejo, bet koks triuksmas galejo sutraukti dar daugiau miestelienu, o tada jisai pats butu pabaiges savo gyvenima ryt per peitus. Kas dar labiau nuliudino Vala buvo tai, kad ziuredamas I kaleima negalejai surasti ne vieno lango kuris butu bent kiek panasus I toki uz kurio galejo buti laikomas kalinys. Taigi pasisukiojes aplink kaleima dar valandike elfas patrauke atgal I taverna. Panasu, kad jo mazo pasivaiksiojimo nakti niekas nepastebejo todel suviniojes virve atgal nuejo miegoti. Toks buvo ir tas miegas, o gal geriau sakyti jo isvis nebuvo. Visa nakti Valas galvojo ka jis dar gali padaryti, kad isgelbeti savo bendrakrauji. Taip jam bemastant isauso rytas.
Tik valanda pries vidurdieni Valas islindo is savo kambario ir patrauke tiesiai I aikste kur turejo buti vykdomas teismas. Aikste jau buvo sausakimsa nuo miestelenu tarp ju prie pat pakylos kuri buvo pastatyta viduri aikstes salia kartuviu lauzo ir giljotinos stovejo ir Dieteris tas pats zmogus sugaves ir atidaves I teisingumo rankas kaip buvo snekama si baisu nusikalteli. Panasu, kad tai turejo buti vietines reiksmes svente praskraidinanti visu pilka kasdienia rutina. Nors elfas ir perdaug nesiklause, bet girdejo kaip minia tarsi persisotunusi neapykantos jau diskutuoja kokiu budu bus tvarkomasi su nedoreliu. Vieni snekejo kaip senai nemate graziai nusiritancios galvos kiti snekejo, kad grazu butu pamatyt kaip elfas sudega ant savo pacio taip mylymu medziu. Po keliu akimirku minia uztilo lyg butu kas nuleides tylos kupola. Visi suziuro I viena is puse. Daug proto nereikejo suprasti o po kiek laiko ir pamatyti, kad is tos puses buvo vedamas elfas. Prabegus keliom minutem belaisvis jau buvo atvestas ant pakylos ir visi suziuro I kita puse is kurios matesi pro prasiskirusia zmoniu minia ateinancias 2 figuras. Viena buvo prabangiai apsirengusio zmogaus. Zmogaus gal keistai skambantis zodis asmeniui kuris atrode labiau panasus I dwarfa nei I zmogu. Kad jis zmogus galejai pasakyt turbut tik is jo aukstos figuros ir netinkancios dwarfui palyginant smulkaus sudejimo. Visa kita tarsi sauke priesingai, kad jis yra dwarfas. Ilga beveik iki zemes einanti barzda, letas bet galingas zingsnis bei prie dirzo pakabintas kirvis su runomis ir is burnos kysanti pypke sake, kad I zmogu jis jau nebepanasus. Salia jo ejo mergina pakankamai jaunai atrodanti apsirengusi auksta visuomenes sluoksni simbolizuojancius drabuzius. Netgi elfui jinai pasirode labia grazi. Nors jinai ir stengesi sypsotis, bet is veido galejai suprasti, jog visa tai kas vyksta sendien aiksteje jai ne prie sirdies. Praejo dar kelios akimirkos ir zmogus atrodantis kaip dwarfas jau stovejo ant pakylos salia elfo. Valui is to ka jam pasakojo hobitas ir kaip zmones regavo I si asmeni suprato, jog tai ir yra tas pats miestelio meras Richteris atsakingas uz tai kas vyksta cia. Meras pradejo kalba. Sis ilgaausis yra kaltinamas 3 garbingu miestelenu nuzidimu, apkalbu skleidimu, vagimu, lupikavimu bei ji priglaudusio viso miestelio isdavyste. Richterio balsas tvirtas ir sodrus skambejo per visa aikste, o zmones su pasitenkinimu klausesi siu kaltinimu ir lauke akimirkos kol pagaliau bus ivykdyta egzekucija ir teisiamas vienu ar kitu budu baigs savo gyvenima siame pasaulyje. Merui besnekant Valas seip ne taip prasibrove prie pakylos tiek ,kad jau butu galejes istiesti ranka ir pastveres belaisvi begti is miesto. Taciau tai daryti butu buve mazu maziausiai neprotinga. Pirmiausia tai, kad dabar besisnekuciuojantis su ta nuostabiai grazia mergina atejusia kartu su meru Dieteris stovejo visai salia ir galejo sutrukdyti Valui bent pameginti gelbeti gentaini, o taip pat reiktu nepamirsti ir to, kad visas veiksmas vyko miestelio aikstes vidury kuri buvo sausakimsa nuo elfu nemegstanciu miestelenu. Taigi Valui nieko neliko kito kaip stoveti nieko nedarant ir tiketis sebuklo.
Zmones vel suklegejo, prasidejo balsavimas del to kaip kaltinamasis elfas bus nubaustas. Cia zmoniu nuomones isikyre vieni reke, kad elfa reik sudeginti ant ju taip garbinamu medziu saku kiti sukavo, kad elfas turi buti pakistas po giljotina treti maste, kad butu visai malonud ar kelias dienas paziureti I bekabanti elfa todel ji butinai reikejo papuosti graziu kartuviu kaspinu. Valas nustebo tarp visu situ suksniu isgirdes vos girdima, bet aiskiai elfiskai tariama pagalbos sauksma. Taip tai buvo belaisvis kuris pazino savo giminaiti sioje selstancioje minioje ir prasesi jo pagalbos. Valui tai pasirode labia neatsargu kadangi salia jo stovejo Dieteris ir galejo viska suprasti. Taciau pasisukes I ji suprato, kad del to rupintis tikrai nereikia. Geltonplaukis dabar buvo uzsiemes, intensyviai stebedamas graziaja mergina kuri kaip bebutu keista grizinejo dabar link pakylos su kazkokiu isipuosusiu senuku einanciu nedideliais zingsniais pasiremenciu nedidele lazdele primenancia karda. Senukas letai taciau uztikrintai ejo prie pakylos ant kurios Richteris dabar kaip tik bande skaicuoti miestelenu balsus del to kokiu budu bus nubaustas nusikaltelis. Zmogus su lazdele uzlipes ant pakylos padedamas graziosios mergaites priejo prie miestelio mero kazka jam susnibzdejo I ausi ir kaip matesi puikiai is jo veido pradejo kazko laukti. Praejus vos keliom akimirkoms Richteris uztilde minia ir pasake, kad atsirado neatideliotinu miestelio reikalu ir bausmes vikdymas bus atidetas rytojaus diena kada baisusis nusikaltelis bus sudegintas ant lauzo.
Valas nezinodamas kas ivyko vistiek dekojo dievams uz kaip jam atrode suteikta dar viena sansa isgelbeti nekalta savo gentaini. Elfas prisidengdamas minia dar karta nuejo apziureti kaleimo ir jo apylinkiu. Taciau vel nieko jam palankaus nerado. Gal tik skersgatvi kuris galejo pasitarnauti kaip priedanga jai visdelto kazka iseitu sugalvot. Valui aisku norejosi apziureti ta skersgatvi labiau taciau pastebejo, kad atsilikdamas nuo jo taciau lyg sekdamas paskui vaiksto Dieteris. Tai negalejo reiksti nieko gero todel neliko nieko kito kaip grizti I smukle. Tavernoje buvo ramu ir netgi sakyciau tuscia. Prie keliu stalu sedejo po nesekmingos ju manymu dienos aiksteje miestelenai ir gurksnojo aluti. Elfas atkreipe demesi tik I viena staliuka prie kurio kaip jam atrode sedejo du zmones lyg ir nederantys sio miestelio vaizdui. Vienas buvo panasus I kelionu isvarginta keleivi. Kitas atrode lyg butu laivu prieplaukos zaliukas belaukiantis kol kurnors salia jo isivels konfliktas ir jis galesias I ji isitraukti. Siedu kazka diskutavo susede prie alaus. Kadangi Valui pasirode idomu apie ka jie snekuciuojasi uzsisake pietus ir atsisedo prie netoliese stovincio staliuko. Nepraejus ir keliom minutem Dieteris irgi izenge pro kabako duris. Apziurejes sale jisai lyg atsistiktinai praejo pro Valo staliuka ir eidamas tare “ Ar nebijai ka dir tau taip nutiks “. Pasakes tai zenge dar kelis zingsnius ir prisedo prie jau anksciau apkalbetu keliauninko ir uosto zaliuko. Tie lyg ir paklause ka tai reiskia, bet Dieteris nieko neatsake.
Valas paskubomis baige pietauti ir patrauke I savo kambari palikdamas tris nepazystamus snekuciuotis. Palaukes kelias valandas nusprende, kad dar karta reik eit apsiziuret apylinkiu aplink kaleima o ypac ta skersgatvi kurio del Dieterio negalejo apziuret. Taigi I skersgatvi jis ir patrauke. Taciau nedaejus jo Elfas pastebejo, kad vel ji seka Dieteris. Vel teko keisti planus ir teko traukti atgal I taverna. Taciau kadangi dabar Valas zinojo, jog geltonplaukis tikrai ji seka reikejo veikt dar atsargiau. Sulaukes kol saule pasisleps uz horizonto atsidare savo kambario langines pririso virve ir nusileido ja zemyn. Nors koks jis vikrus bebuvo déjà pacia paskutine akimirka kai jau atrodo turejo stoti ant zemes jis nepaskaiciavo auskcio ir statydamas koja kaip jam atrode ant zemes nors is tiesu tai buvo daugiau nei pusantro metro Valas stipriai nykstelejo koja drebteledamas ant zemes kaip numestas maisas. Nors po tokio suolio koja ir labai skaudejo taciau tai negalejo sukliudyti pabaigti to del ko jis taip si karta stengesi. Taigi slupciuodamas jisai nusliukino iki skresgatvio kuri jis taip norejo apziureti. Tai buvo jo vienintele vieta kurioje butu galejes slepti poto kai padegs kaleima ir bandys gelbet savo gentaini. Tai buvo puiki vieta pasislepti nuo nedraugisku akiu tol kol vyks samysis del gaisro. Tuo isitikines ir dar karta nuzvelges kaleima jis nusprende traukti atgal I savo kambari ir ruostis sios nakties nuotykiams. Nors elfui ir nesinorejo grizti I savo kambari laiptais visiems matomai, bet jis negalejo nieko padaryt nes tokia koja jam uzlipti atgal virve butu neleidusi. Taigi nor sir nenoriai jam teko grizti pro tavernos duris. Sukaupes visas jegas nenoredamas pasirodyti, kad jam kazkas su koja isleto prazingsniavo per sale ir patrauke I kambari. Nors ir kaip besistenge paslepti, bet trys ponaitarp kuriu buvo ir Dieteris pastebejo, kad vos vos, bet asmuo su gobtuvu slubcioja. Beto neliko nepastebeta ir tai, kad si persona jau antra karta grizta pro duris nors ne karto neisejo … Tai buvo to vakaro trijules diskusija.
Bego valandos Valas savo kambary susitvarke sau koja, jau ir skausmas beveik praejo. Atejo kaip jam atrode kazkur pirma nakties. Atejo laikas veikti. Kadangi po sios nakties vienokiu ar kitokiu vivykiu nebeteks jam grizti I kambari susitvarke susirinko daiktus ir isejo. Nusileides zemyn rado ant duru pakabinta spyna. Kadangi nesinorejo visos smukles zadinti tai lauztis nebuvo sprendimas. Taigi elfas pradejo tikrinti visas langines. Po kurio laiko krapstimosi rado vieneres kurios buvo jo jegoms iveikti ir atidaryti. Taciau Valas buvo toks susikonsentraves I langiniu atidarymu, kad net nepastebejo laiptu virsuje stovincio Dieterio. Kuris ji tyliai visa laika stebejo. Nieko nepastebedamas atsidares langines Valas bande tyliai nesukeldamas papildomo garso islipti ir ramiai zingsniuoti savo keliais taciau jam vel nepasiseke. Kai jau buvo beveik islipes pro langa bekeldamas antra koja uzkliuvo uz langines ir isidrebe ant zemes. Tuo pasinaudojes Dieteris nelauke ir kaip mat prisokes uzkabino savo turetus antrankius. Dabar jau sakes pagalvojo Valas ne tik kad neisgelbejau savo gentainio, bet taip kvailai ir pats patekau I nelaisve. Bemastydamas kas su juo nutiks isgirdo Dieterio balsa. “ Kur susiruoset toki velyvu vakara ponas Elfe “. Nesulaukes atsakymo geltonplaukis tese toliau. “ Nebijok as nesiruosiu taves iduoti siam miesteliui. As kaip ir tu noriu padeti tavo Gentainiui”. Valas nieko nesuprasdamas tylejo toliau. Supranti tese Dieteris” Man sumokejo ir idave tavo drauga pries man ateinant I miesta. Kad jis elfas as nezinojau, o pasnekejes su Mero sese supratau, kad istiesu nusikaltelis kaip visi sako near nusikaltelis o tiesiog elfas pasipainiojes nevietoi. Jai tu kazka sugalvojai kaip ji istraukti as tau padesiu. Manau ir mano naujas draugasFeliksas kuri matiai kartu su manim besedinti prie stalo. Toks pavarges keliautojas. “ tai tares Dieteris atsege antrankius ir lauke atsakymo. Nors visa tai Valui buvo labai netiketa, bet paklauses ar galima Feliksu pasitiketi neturedamas is ko rinktis jis sutiko ir netgi pazadejo kazkiek atsilyginti uz pagalba. Praejus vos pusvalandziui tris kompanjonai jau trauke prisidengdami tamsiausiais namu seseliais link kaleimo. Atejus I skersgatvi kuri jau buvo istyrinejes Valas jie pradejo ruostis ispuoliui su ugnim. Tada feliksas pasiule nauja jam I galva sovusi plana. Vyrai tare jis “ Kadangi Dieteris yra vietinis dienu dydvyris siulau jam nueiti pasneketi su sargyba, kad leistu Valui ieiti ir pasneketi su belaisviu. O elfas savo ruoztu galetu apsimesti asmeniu kuris nori pries bausme dar truputi pakedenti nusikaltelio plunksnas del senu skriaudu”. Pasiulymas kadangi kaip rodesi turejo sukelti maziau nei gaisras miestelenu demesio buvo priimtas ir buvo pradeta veikti pagal nauja plana.
Po keliu akimirku Dieteris su Valu jau zenge pro kaleimo duris. Apsauginiai buvo nustebe, kad kazkas taip velai trukdo juos, bet pamate Geltonplauki nurimo ir pasveikino ji liaupsindami dydvyri sugavusi toki baisu elfa. “Geltonkase” savo ruoztu nesnaude. Pasnkejes su apsauginiais apie tai kaip svarbu jo draugui su gaubtuvu pakedenti nusikaltelio plunksnas pries vykdant bausme itikino juos ileisti Vala truputi pasisneketi su saugomuoju. Vienas is apsauginiu kartu su Valu nusileido pas beleisvi kitas savo ruoztu liko su Dieteriu ir kamantinejo ji apie tai kaip tas sugavo toki baisu elfu nusikalteli. Prase papasakoti viska iki maziausiu smulkmenu. Kas vyko paskui sunku netgi nupasakoti tai reikejo pamatyti. Valas ileistas I kaleimo vienute apsimestinai stuktelejo keleta kartu belaisviui tyliai elfiskai tardamas, kad jo bate yra pasleptas durklas. Daugiau belaisviui nereikjo nieko sakyti. Jisai vykriai lyg laukine kate istrauke durkla, padare viena zingsni ir po akimirkos apsauginis krito zemyn perdurta sirdimi. Tuo viskas nesibaige tarsi vejas belaisvis uzleke I virsu ir tik pamates kita apsaugini paleido I ji peili. Taip tiksliai ir graksciai kad butum pagalvojes, jog daugiau gyvenime jis nieko neveikia o tik tai ir daro. Durklas susmigo tiksliai I apsauginio kakla taip jam nesugebejus isleisti jokio garso. Is kazkur atsirades kardas rankoje jau kirto Dieteriui per ranka, bet cia isikiso Valas tyliai bet isakmiai reikdamas “ Neliesk jo jis musu draugas padejes tave isvaduoti “. Tai isgirdes belaisvis kaip mat isikiso karda uz dirzo elfiskai istare “ aciu “ ir padares pora zingsniu pro duris dingo tamsoje. Kur buves kur nebuves kaip tik tuo metu I kaleima ibego Feliksas sustojo tarpdury ir tarsi klausdamas kas cia nutiko liko stoveti lyg ibestas. Taigi dabar kompanjonai stovejo kaleime kuriame nebebuvo belaisvio ir kur gulejo du lavonai. Ka daryti toliau stai kur buvo klausimas. Prasidejo svarstymas kaip geriau pasielgti ar padegti kaleima ir leisti ugniai uzglaistyti tai ka jie padare ar sauktis pagalbos ir pasimesti, kad kazkas padejo elfui pabegti kelti visa miesteli ant koju. Bego laikas, o veikti reikejo. Kolegos nusprende, kad reikia Feliksui su Valu grizti I tavern ir su visais kelti samysi o DIeteris savo ruoztu turejo begti pas kitus miestelio apsauginius ir pranesti, kad ivyko kaleimo uzpuolimas. Taip jie ir padare. Praejus keliolikai minuciu jau skambejo miestelio varpas skelbiantis pavoju, prie kaleimo buriavosi kareiviai, o atejes meras vaiksiojo po kaleima besisnekedamas su geltonplaukiu. Galiausiai Richteris garsiai, kad visi girdetu tare “ Nusikalteliui pasprukti padejo Elfas kuris greiciausiai dar yra mieste. Jis iskele ir visiems parode elfiska durkla (kuris per neapsiziurejima Valo buvo paliktas styroti kaleimo priziuretojo kakle), dabar kresim visa miesteli ir bandysim surasti abu elfus ar bent jau ta kuris padejo pabegti nusikalteliui”. Po siu mero zodziu buvo pradeta formuoti burys kuris turejo kresti miesteli ir rasti ta kuris nuzude keleimo apsauginius ir padejo issivaduoti nusikalteliui.
Feliksas suprates, kad jai bent vienas is jo kompanjonu bus pagautas gali ikliuti ir jisai greitai sugalvojo plana kaip issukti Vala bei save su Dieteriu is sios keblios padeties. Kadangi per daug metu kelioniu jisai buvo puikiai ivaldes pasakojimu sugebejimus tarsi tarpkitko skirtingose miestelio vietose zmonems paporino tarsi jisai girdejo, jog ne elfas o elfai islaisvino savo gentaini ir uz miestelio sienu ruosiasi ir rengia nauja antpuoli. Ilgai laukti neteko visi susirinke zmones jau kledejo perpasakodami sias naujienas. Tuoj pat buvo suformuotas dar vienas kareiviu burys kartu su savanoriais turintis iseiti uz miestelio sienu ieskoti elfu kurie tuoj tuoj puls. Neatsitiktinai savanoriais I si bury pasisiule ir musu jau pazystami trys draugai. Aisku miestelenai nieko neitardami ir labai vertinantys betkokia pagalba prieme ju pasiulyma ir kartu su jais patrauke uz sienu. Pavaiksiojus keliolika minuciu Dieteris su Feliksu pamate, kad Valas atsiskiria nuo visu ir eina gilyn I miska. Jie net nedvejoje patrauke paskui savo kompanjona. Ejo jie nekalbedami iki pat ryto kol saule is naujo padenge miska savo siluma. Visi kas vis dar skaito sitoje vietoje parasykite man pma ir as jums pastatysiu alaus, shizzar. Kadangi po tokios nakteles visi buvo privarge nusprende bent jau trumpam sustoti ir pailseti. Valas nebuvo patenkintas, kad jie nuseke paskui taciau vistiek padekojo uz tai, kad padejo jam istraukti gentaini is kaleimo. Sumokejo abiem po 5 auksinius ir pasiule pagalvot ka daryt toliau. Nes kaip bebutu to ko jis atvyko I si miesteli jis taip ir negavo. Nepasiseke surinkt visiskai jokios informacijos apie senai dingusi teva. Elfas tese “ negerai kad jus patrauket paskui mane. Man butu praverte akys ir ausys mieste. Dabar bus sunku ka nors suzinoti apie miestelio ivykius ir panasiai”. Po siu Valo zodziu Dieteris su Feliksu nusprende, kad jie gris I miesteli apsimesdami tuo, kad nakti bevaikstant misku pasiklydo. O Elfas liks miske ir laiks nuo laiko susitiks su draugais kad pasidalint informacija ir sutart kaip grupe veiks toliau. Taigi Valas liko cia kur jei buvo sustoje ir isikure o kiti kompanjonai patrauke atgal I miesteli.
Atvykus Dieteriui I miesteli jisai buvo dziugiai sutiktas. Nes visas miestelis jau buvo pradejes galvoti, kad arba jam kazka padare piktieji elfai arba jisai susilauke liudno galo sutikes viena is misko pabaisu kuriu kaip kiekvienas zinojo apstu miskuose. Geltonkase su dydele palyda buvo palidetas I mums jau gerai pazystama “ Liepsnojanti kalavija “, ir nupirkus jam kelis bokalus alaus buvo paprasyta papasakoti dar istoriju is jo nusikalteliu persekiojimu. Valui taip gerai nesiseke. Vos tik isvykus draugam ir pradejus valgyt jis isgirdo kazka braunantis pro krumus. Tespejes pastverti savo lanka ir uzsiropsti aukstai I medi jis isvydo kaip I jo kukle stovyklaviete subego septyni vyrukai. Sesi is ju buvo jam jau matyti miesto sargybiniu apranga skyresi gal tik tai, kad be kalaviju ir skydu jie dar turejo arbaletus. Vienas is ju buvo kitoks. Tas buvo apsimuturiaves skudurais ir lyg pasilenkes vaiksiojo kaip koks pedsekys. Ilgai netrukus keistasis zmogus parode pirstu I medi kuriame sedejo elfas. Tada pasigirdo zodziai “ Ilgaausi leiskis zemyn arba suvarpysim tave kaip reti “. Valui déjà nebuvo is ko rinktis. Taigi jisai nusileido zemyn. Palietes kojomis zeme jisai tik pamate kaip akyse aptemo.
Dieteriui pasistiprinus alumi ir ispasakojus dar bent tuzina istoriju publika pradejo skirstitis. Kadangi jam beblevyzgojant atejo ir vakaras, o ir mate, kad Feliksas jau tavernoje laimingas gurksnoja aluti, reikejo traukti I kambari ilsetis ir laukti rytojaus kada galima bus kazka daryti padedant elfui kazkaip bandant prieiti prie mero.
Nauja diena nauji vargai kaip sakoma, kaip bebutu vargai uzpuole ir musu geltonkase. Vos tik gaidziam pragydus I jo kambari kazkas pasibelde. Kadangi nieko nelauke jis bande ignoruoti si pabeldima ir meigoti toliau. Taciau beldimas nenustojo o tik sustiprejo. Nieko kito neliko kaip tik atidaryti duris. Uz duru jis pamate du miesto sargybinius kurie nelauke pakvietimo iejo I kambari ir uzdare duris. Dieteri tare vienas is ju. “ Turim tau dar viena darbeli. Stai tau desimt auksiniu susirink daiktus ir trauk uz miesto I ta pacia vieta. Ten mes tau atvilksim dar viena elfa. Kuri kaip ir paskutinyji galesi girtis sugaves.” Tai pasake jie isejo. Nors geltonkase nebenorejo teptis savo sazines dar vieno nekalto elfo atvedimu I egzekucija taciau sirdies balsas jam sake kad reik ait. Taip jau po pusvalandzio jis ejo keliuku vedanciu is miestelio. Tada Dieteris dar nezinojo, kad miestelyje buvo asmuo kuris ji stebejo nuo pat tada kai jis lyg tarp kitko Valui pasake zodzius “ Ar nebijai ka dir tau taip nutiks “. Taip tai buvo tas pats vyrukas kuris atrode lyg is uosto istrauktas museika. Ir dabar lyg ieskodamas bedos, o gal del smalsumo atsilikdamas per koki 200 metru jisai seke geltonkases pedomis. Praejus dar kokiam pusvalandziui Dieteris atejo I vieta kur jo jau lauke du miesto sargybiniai sedintis ant pakankamai priziuretu arkliu. Salia ju numestas gulejo maisas is isvaizdos jo galejai pasakyti, jog ten kazkas yra ne kazkas o greiciausiai zmogus. Zmones ant arkliu pamate ateinanti miestelio dydvyri prijojo prie jo pasake “ zinai kas ten ir ka su juo daryt, laukiam taves vakare “ ir nuleke keliuku toliau. Vos vos spejo uosto zaliukas pasitraukti nuo kelio kad nebutu pastebetas atlekenciu keliu apsauginiu. Bet jo laimiai jis spejo pasislepti krumuose ir niekas nesuuode, kad jis cia yra ir kazka seka. Tuo tarpu Dieteris nuiminejo maisa nuo tos vietos kur turejo buti jo manymu belaisvio galva. Kaip bebutu tai buvo ispudinga akimirka. Jum butu reikeje pamtyti geltonkases veida kai nuemes maisa pamate, kad maisuose suristas tupi Valas. Bet tai dar nebuvo graziausia. Vos tik Dieteris atsipeikejo nuo pribloskimo radus savo kompanjona surista maise kai jam kazkas smoge per galva ir jis nukrito apsuptas nakties tamsos. Dabar elfas pries save mate stovinti jau kita as meni. Tai buvo mum jau gerai pazystamas uosto zaliukas. Kol Valas bande susigaudyti kas cia vyksta zmogus kuris atjunge Dieteri jau rakino antrankiais geltonkase. Tai padares palinko link elfo ir tare “ As Adolfas noriu jums padeti “ lyg tarp kitko dar pasake “ ne kiekviena diena gali isgelbeti gyvybe elfui “. Bekalbedamas jis islaisvino Vala. Tada linktelejo I Dieterio puse ir paklause “ Ka su situo darysim ? “.
Tuo tarpu miestelyje Feliksas nerasdamas savo kompanjono pradejo nerimauti. Jis lyg ir neprisimine, kad Geltonkase butu minejusi, kad kazkur eis. O kambaryje kad ir kiek belde niekas neatidare. Nusileides I smukles sale nusprende ten isgerti bokala kita besiklausydamas publikos gal kas netycia ka pasakys apie jo drauga. Deja apart to, kad visi snekejo kaip blogai, kad belaisvis pabego niekas nieko daugiau nesnekejo. Ir kai jau buvo beprarandas vilti isgirdo kaip vienas is smukles lankytoju jau visiskai girtas burba panoseje, kad greit miestelis tures nauja egzekucija nes Dieteris isvyko gaudyt elfo kuris padejo pabekti belaisviui. Feliksui net sirdis I kulnus nukrito. Jis iskart primate, kad tas Elfas apie kurie sis girtuoklis sneak yra Valas. O jai tai tikria jis tai jo saugumui gresia pavojus. Perdaug negalvojes ismauke trecia bokala iki dugno ir isleke is smukles lyg is degancio tvarto. Ismoves pro duris iskart nuskubejo prie siauriniu vartu. Ten pasiklauses ar geltonkase pro cia ir suzinojes kad taip patrauke takeliu pasku savo kompanjona.
Vis dar laukiu kol zaidejai susieks su manim skype/mail arba cia.
Register
Login
FAQ
Search
iki gyvos galvos. Jei susimausite, niekuo padėti negalėsime 
ir už viską teks atsakyti savo kailiu.
Darbo sutarties nebus - teks pasikliauti mūsų garbės žodžiu. galit paklausti bet ko. 
![[ img ]](http://members.lycos.co.uk/muzonaz/LDK-logos.jpg)
