Pagal tai, ką girdėjau apie pasiruošimą sesijoms, sveikinimai žmogui, kuris bando sumušti mano nemigos rekordus - net aš prieš fiestą nesiruošiu per naktį, nes bijau, kad naktinės neištempsiu ;D.
Nemesity pas mane žaidė tik naktį ir kokybiškai, įtariu, kad ateityje pamatysim aršias kovas dėl titulų ;P.
Ir tada šiaip apie viską:
Apskritai, playeriai buvo keisti, nes ne taip kaip būna standartiškai - neskerdė visko, kas jiems pasirodė nors truputi įtartina.
Pirma sesija nebuvo labai iš anksto planuota, tačiau siužetą turėjau iš kažkada ankščiau. Pirmiausia mums į sriubą kiek prigadino dėdė gharta, kuris paprašė palaukti jo ir žadėjo veluoti pusvalandį, o atvažiavo tik valanda vėliau. Pradžioje pašnekėjus apie setingą, teko pereiti prie aukcijono dar be ghartos.
Kaip visada kuriant ambero personažus, žaidėjai niekaip nenorėjo išleisti pernelyg daug ant pačio svarbiausio atributo. Niekas neliko pliuse - o tai reiškė, kad visiems dar ir 'nekrito kauliukai'.
Necro ir Kara kentėjo sudėtingą ritualą, kuris paliko juos leisgyvius,
Migle ir Necro nesėgmingai nuvyko į Ardeno mišką, kur juos norėjo iškamantinėti Julianas, tačiau kai iš ten bėgo, kartu atsivedė ir savo dėdę. Nuo ten viskas ir nuėjo šuniui ant uodegos.
Gharta ir Kara keliavo atgabenti religinių fanatikių kariuominės, kuriai sėkmingai surado priešų.
Bentjau Miglė sekmingai pabėgo pas Fioną, o Gharta apturėjo džiaugsmo šluojant priešų pajegas.
Niekas taip ir nesutrukdė Keturių Šalių Tvirtovėje vykdomiems Jasros ritualams, o vaikai nuvylė savo tėvus įsiveldami į bereikalingus konfliktus ir įpainiodami kitus Ambero giminaičius.
Antra Sesija buvo Noble Blood. Kadangi jau buvo tekę meistrauti vestuves, puotas, derybas ir karus, šio žaidimo tematika buvo tremtis.
Sala, kurion turėjo būti ištremti penketas kilmingųjų, pasirodė turinti nustekentą ir nusiaubtą kaimą, ir kalne gyvenančius laukinius. Tačiau, kiek pasipainioję laukinių spąstuose ir nusprendę, jog piratų išpuolį atidės tolimesniam laikui, žaidėjai kiek pažudė vargšų laukinių, bet tada, mano nuostabai, sutiko padėti primityviam ritualui.
Smertie nesutiko, kad jos širdį kas nors suvalgytų, kad ir kaip tai padėtų numaldyti dievą vėžlį.
Sorlac padėjo išrinkti tinkamas valgymui širdis ir savo asmenine misija padarė samanės dosnias dalybas.
Kara greitai nutildė laukinių protestus kapodamas jiems galvas.
Šalikėlis tikėjosi greitai užbaigti savo pareigą metus sedėti prižiūrint visus kitus, ir praktiškai niekada nesutiko lipti į krantą iš savo laivų.
Gharta savo ruožtu, stengėsi gauti kaip įmanoma daugiau pelno ir nepamiršti iškreipti ekonomikos dalinant visiems mažosios salos gyventojams pinigus.
Rezultate, laukinių ritualas pavyko, sala nenuskendo, ir vietiniai piratai sulaukė vizito iš jungtinio laivyno. Sorlac iš salos išsikraustė pirmu numeriu, nusiuntęs savo mentoriui traktatą apie laukinių burtus.
Naktinė Sesija turėjo vidinio personažų konflikto pamatus ir tuo nenuvylė - išskyrus kiek paplaukusius indėnus, kuriuos pradžioje išvarė iš palapinės neapklausę, nors aplinkybės to kaip ir reikalavo.
Nemesity atėjo keršyti Wyrmo padarams pagal visas tasykles, ir, nors ir po ilgų derybų nusileido negarbingo plano idėjai, sugebėjo surasti būdą su wyrmu kovoti garbingai.
Šalikėlis nenusileido nei per žingsnį Nemesity planams, tačiau mielai sutiko apgauti vietinius Wendigo genties narius. Vienas praščiausiai kritusių epizodų kiek teko matyti.
Štyrius visiems pasakojo, kaip jo sūnus taps genties vadu, kai jis grįš į kaimą. Tačiau kai kalba pasisuko apie derybas su Wendigo, jis buvo pirmas, kuris pasipustė padus įsimaišęs tarp darbininkų traukinyje.
Hizard sėkmingai neatkreipinėjo į save dėmesio tol, kol jo į koją nesužeidė wyrmo padaras, tačiau konflikto su Nemesity dėl tapatybių nebuvo.
Andrius G. ištikimai saugojo savo šeimininkę, ir nors ir buvo planų jį saugoti kaip galima labiau - kažkas juk turi pranešti šeimai blogiausiu atveju - ėjo tvarkyti problemų dvasių pasaulyje kartu su kovine grupe.
Jursa, ištikimai klausė tėvo istorijų apie šviesų ir girtą rytojų, ir, sugebėjo sutraukti visą dėmesį į save, pakeitęs formą ir nenorėdamas atsakinėti į klausimus.
Reziumė - kelios valandos diskusijų kieno planas geresnis ir nagų matavimąsis kulminavo laikina taika su Wendigo, parandant potencialų caerną ir bent laikinai atidedant geležinkelio statybos darbus, iki kol grįš daugiau baltųjų. Tai, kad sutartis su Wendigo realiai pardavė Štyriaus personažo gyvybę, buvo visai kitas reikalas. Pirmą kartą žaidėjai nė nemirktelėję priėmė gan griežtas sąlygas.
Paskutinio Caerno valymo atžaisti nespėjome, dėl dėdės Gamblerio, kuris pabuvo kaip kadaise Shizzaras ir užraukė sesiją dar prieš rytinius troleibusus, likus gerai valandai iki siužeto pabaigos.
Apskritai, fiesta man patiko, ir įdomiai nustebino - sumaitinti chimerai dalį savo palydos kaip mokestį, kartu su laukiniais atlikti barbarišką ritualą, kurio kulminacija įtraukia širdžių valgymą ir tartis su vietine garou gentimi, kurios standartinė politika yra atviras karas be jokių klausimų - taip neatsitinka kiekvieną kartą.
_________________ I've seen your version of sanity. It bores me.
|