Beja Chernobilio avarija ivyko grynai del vadovybes durnumo ir didelio sovietizmo faktoriaus.
Nope. RBMK reaktoriai pasižymi itin aukštu
teigiamu tuštumos koeficientu (void coefficient), t. y. jei kylant galingumui užverda pirmosios aušinimo grandinės vanduo ir susidaro garų burbulai (tuštumos), reaktoriaus galingumas dar labiau didėja, temperatūra dar labiau kyla, garų burbulų daugėja, ir šitas procesas vyksta nebevaldomai ad infinitum, iki reaktoriaus išsilydimo (beje, tai ir įvyko Černobilyje, ne vien garų sprogimas). Daugelis šiuolaikinių reaktorių pasižymi neigiamu arba nuliniu tuštumos koeficientu, t. y., temperatūrai kylant ir užvirus aušinimo skysčiui jų galingumas nekinta arba krenta (pvz., suspausto vandens bei verdančio vandens reaktoriuose, kur vanduo naudojamas tiek aušinimui, tiek moderacijai. RBMK reaktoriuose vanduo atlieka tik aušinimo ir absorbcijos vaidmenį, o moderacijai naudojamas grafitas).
Tai jau savaime yra pavojinga, nes reaktorius visiškai priklausomas nuo aktyvių saugos priemonių, nėra pasyvios apsaugos, t. y. mechanizmo, kuris iš principo neleistų reaktoriui neribotai didinti galingumą. Černobilyje buvo užregistruotas 30 GW galingumas, nors nominaliai reaktorius galėjo pasiekti tik 3,2 GW.
Be to, bent jau Černobilyje buvo naudojami itin nesaugaus dizaino grafito strypai – jų galai buvo tuščiaviduriai. Tai, ko gero, ir nulėmė avariją – pradėjus avarinį reaktoriaus išjungimą ir nuleidžiant strypus, tuštumos jų gale išstūmė vandenį (absorbentą) anksčiau, nei tą vietą užpildė grafitas, galingumas staiga pašoko ir grafito strypai nuo karščio deformavosi ir įstrigo, taip ir nenusileidę iki galo.
Buvo atliekami bandymai prie zemu galingumu, kai reaktoriaus galiai pakankamai nukritus reaktorius pradejo gesti. Ir viskas butu gerai jei reaktoriu paleistu kaip priklauso praejus kelioms dienoms (del fizikiniu priezasciu). Bet ne, kaip gi sovietai atrodys pries pasauly kai atliekant bandymus ju jegaine uzgesta ir nemazas regionas netenka energijos?
Tai kad Černobilyje 4 reaktoriai buvo, eksperimentą vykdė tik su ketvirtuoju. Ten susiklostė situacija, kai nukritus galingumui žemiau kritinės ribos jis ėmė toliau kristi (reakcijos metu susidarius per dideliems kiekiams kažkurio ksenono izotopo, kuris veikė kaip absorbentas), taigi, norėdami kompensuoti ksenono poveikį darbuotojai nusprendė ištraukti grafito strypus labiau, nei tai buvo leidžiama pagal saugumo reikalavimus ir tęsti eksperimentą.
Reaktoriaus išjungimas planinei priežiūrai šiaip jau ar taip ar taip buvo numatytas iš karto po eksperimento.