Mano asmenine nuomone religija yra labiau susijusi su jausmais, nei su pasaulio pažinimo metodais.
Kad religija jausmus naudoja vietoje pasaulio pažinimo metodų, tai nėra joks pliusas jai.
Galū gale, jei jau esi pragmatikas mokslinių metodų šalininkas, tiesiog priimk tai, kad tikintys žmonės laiko religiją taip sakant iš jausmų sferos ir nustok išvedžiot. nes vienas kalba apie miltus, o kitas apie tiltus.
Aš esu pragmatiškų mokslinių metodų šalininkas ten, kur jiems vieta, ir jausmų šalininkas ten, kur vieta jausmams. Jei kalbame apie kažkokios konkrečios idėjos teisingumą, pavyzdžiui, "dievas egzistuoja", akivaizdu, kad ji gali būti patikrinta tik moksliniais metodais, o ne jausmais. Tuo tarpu jei kalba eitų apie kokį nors moralinį teiginį, e.g. "ar yra gerai mušti savo žmoną", čia jau reikėtų jausmų, nes mokslinis metodas į tai atsakyti negali.
Todėl aš puikiai suprasčiau dėl pastarojo teiginio įsižeidusias žmonas ir visai nesuprantu, ko įsižeidinėti dėl šaipymosi iš validuojamų teiginių.