Forumas.Fantastika.lt

Kiekvienas, žinoma, šį kūrinį skaitys savaip, per savąją prizmę, ir savaip įvertins. Asmeniškai man vertinant patinka Orson Card pasiūlytas variantas: kiekvieną kūrinį vertinti pagal jo sudėtines dalis, taip vadinamą "MICE quotent", kur MICE = milieu, idea, characters, events. Kitaip sakant, kiekviename kūrinyje turėtų būti aplinka ar sukurtas pasaulis, idėja, personažai ir įvykiai. Nevisuomet jie išvystyti vienodai. Jeigu akcentuojama aplinka ( pvz, Žiedų Valdovas ), pernelyg ryškūs personažai ar labai gudri idėja gali netgi ir trukdyti skaitytojui įsijausti į kuriamą pasaulį. Jeigu akcentuojami personažai ir jų vidiniai išgyvenimai, labai sudėtingas pasaulis gali juos užgožti. Ir t.t. ir pan. Tačiau bendroje sumoje šios dalys turi sudaryti 100%. Kiek supaprastintai aprašiau, bet tikiuosi maždaug aišku.
Dabar ką mes turime šiuo konkrečiu atveju. Aplinka kuriama visai neblogai (kubais matuojami butai, robotai-prižiūrėtojai). Kabinėtis yra prie ko, na bet tiek to.
Veikėjai tuo tarpu gana kartoniniai. Apie juos beveik nieko nežinome, pagrindinis veikėjas šabloninis, neaišku, nei kaip jis mąsto, nei ko iš jo tikėtis vienokioje ar kitokioje situacijoje.
Įvykiai (kurie, beje, labai glaudžiai susiję su konfliktu ar įtampa: pvz, "aš išnešiau šiukšles" - ne įvykis; "mane privertė išnešti šiukšles" - jau geriau; "nešdamas šiukšles stengiausi negalvoti apie narkotikų ryšulį maišo dugne" - na, tikiuosi daugiau mažiau aišku). O va įvykių šiame tekste nelabai, nelabai. Veikėjas konstruoja aparatą. Kam? Ko jis tikisi? Kodėl jam taip svarbu jį sukonstruoti? Kuo jis rizikuoja, jeigu jam tai nepavyks?
Na ir, galų gale idėja. Jei teisingai supratau, "iš kapstymosi po praeitį nieko gero" arba "analizuok neanalizavęs, o gyvenimas padarys savaip"? Ją įvertinti - jau individualus dalykas. Tarkim taip, ji yra, bet neužakcentuota pakankamai.

Ir susumuokim. Tai ne "įvykių" ar "veikėjo" tipo apsakymas, jų apsakyme beveik nėra. Idėjos tipo? Netempia, nors jau panašiau. Aplinkos aprašymo? Galbūt, tačiau plika aplinka, be veikėjų ar įvykių, kažkaip nelabai turi prasmės. Jeigu per visą apsakymą eitų ryški idėjos gija, nuolat pabrėžiama, kad būtent dėl jos šis apsakymas rašomas - užskaityčiau kaip filosofinio tipo, būtų aiškiau (nežinau, ar patiktų, bet bent jau būtų aiškiau, kas norėta pasakyti). Jeigu norima palikti apsakymą tokio ilgio, koks yra, tuomet būtent siūlyčiau perrašyti turint omeny idėją. O šiaip, reikėtų labiau pakankinti veikėją, įbrukti jį į situaciją, kuri nebūtų jam konfortiška, ir tuomet, žiūrėk, gal ir charakteris truputį atsiskleis, ir tuo pačiu ir įvykių atsirastų.

Ir dar vienas dalykas, stilius. Daugtaškiai ir šauktukai. Taip, tai dienoraščio tipo tekstas, todėl gal ir kiek laisviau galima su jais, tačiau yra žymiai daugiau būtų parodyti veikėjo abejones ar nusivylimą, nei daugtaškiai. Kuo mažiau jų tekste, tuo geriau, tuo labiau prasmės ir svorio turės būtent tas vienas daugtaškis ar šauktukas, kuris buvo paliktas.