Hmm.. tas kas liecia panasiu kalbu (o greiciau liecia tik tam tikros srities)
Vienoje srity skurdesnė viena, kitoje – kita.
Tada "skurdumo nustatimo" prasme pradingsta, o tiesiog pasivercia i zodziu skaiciavima, kuriame:
1. Niekas nelaimes, nes net panasiose kalbose neimanoma suliginti zodi. Nes kalbos skurdumo nebuna - talentingas zmogus sukurs aforizmo, kuri neimanoma isversti i kita kalba (kartais vien tik del to, kad zodziai skamba panasiai, o kitoje kalbe - nepanasiai pvz(labai silpnas pavyzdis, bet technishkai atitinka): splin daina, eilutes "Герой на героине, героиня на героине" - turi pora prasmiu.). Bet tai liecia tik panasiu kalbu.
2. Niekas nelaimes, nes kaikuriuose kalbose (minetu eskimosu kalba) vienas zodis gali buti kaip sakinis (polisintene reikiuote) (liktais LT yra vienas toks zodis is kruvos raidziu, apie kiski ir kopusta)
akivaizdu, kad kai kurios kalbos būna skurdesnės dėl objektyvių priežasčių.
Neakivaizdu, tiesa sakant. Ir labai svarbu: kodel manoma, kad kalba, kurioje penkiais zodziais galima pasakyti ta, ka kitoj kalboj tik penkiolikais - yra skurdesne? Juk, gali buti, kad zodziai "as tave myliu" zymiai geriau perduoda jausmus nei "man priklausantis sirdis dreba kaip epileptikas prepuolije, kai as matau tau priklausanti kuna".
Zodziu, visishkai neaishki kriterijai (tiesa sakant manau, kad ju ir neatsiras).