Tai nėra visiškai taip...
Studentavimo (ar mokyklos) metais taip ir yra, žaidžiame tai, ką žaidžia mūsų draugai ir pasikalbame apie žaidimus prie alaus bokalo, bet vėliau ir keliai ir dažnai žaidimo prioritetai išsiskiria.
Tai pasitvirtina daugeliu atveju, bet ne visais. Teko matyt į gamerių mytus ateinačias iškart dvi vienos šeimos kartas (tėvas su sūnumi studentu), gamerius, kurie prisistato su jau paaugusiais vaikais ar per meet imančius pasakoti, kaip "Vakar nežaidžiau, nes mano mažoji sugebėjo išardyt man klaviatūrą. O vyresnioji..."... Gamerius, kurie susipažino myte ir tapo šeima - buvau tam meet'e, kur jie susipažino
Tiesa, tokių nedaug, bet yra
. Beje, į forumus jie dažniausiai nelinkę rašyt, tačiau noriai - ir jau su antrom pusėm - vaikšto į mytus, organizuotus "savo chebros" šašlykų vakarėlius ir panašiai. Kitaip sakant, sukuria stabilias draugų grupes, kurioms priklauso net ir metę žaisti
.
(
Pati 5 metus esu tokioje kompanijoje-klane, nors tos internetinės strategijos jau nebegeiminu 2-3 metus. Na ir kas, kad nebežaidžiu - meet'ai dalykas smagus, reikia dalyvaut )
Aplamai zadimai veda i prazuti, kiek kartu rode per TV kaip vaikus ismeta per langa, nes kompo laida atjunge, o zmogas jau dvi paras be miego kovojo
Dvi paras geimino? Na ir kas čia tokio? (Būtų buvęs stabilios psichikos, nebūtų supsichavęs - normaliam gameriui nuo 2 parų game stogas nenuvažiuoja, tik reakcija sulėtėja ir akys pasidaro kaip pas triušį
) Kartą - prieš keletą metų - savaitę miegojau po 3-4 val, o dvi paras išvis nemiegojau ir per tas 2 paras pavalgiau tik 1 kartą ir tik todėl, kad 15-ai minučių buvo lūžęs game serveris, bet užtat... laimėjau turnyrą. Net dabar faina prisimint
.
Dabar daug mažiau geiminu - palyginus su ankstesniais laikais - bet iš nostalgijos vis sumetu "Djablo2", o iš naujų - "Stalkerį" įveikinėju po truputį. Tik "Myst" užmečiau, ale visko neturėsi gi...
Vienžo, apie žaidimus tegaliu pasakyt, kad tai geras dalykas ir nebūtinai baigias kartu su studijomis net ir broliams lietuviams ir sesėms lietuvaitėms