Forumas.Fantastika.lt

AZ žmonės jau 2666 paspaudė istoriją manau ir nemanyk,kad kažkuo esi ypatingas,kad čia spamintum,eik savo keliu ir nemaišyk kitiem. Su skyryba problemu redaktoriaus ne minčių turi apseisim pats turbūt mamos ūkį kiaules gana ir juokiesi iš kitų dar.

_________________
Arcoras- kerstingas beprotis. Likusieji

ok. domai, mano manymu - jau ant ribos.
atsiprashau visu, bet moderuosiu tolimesnius gincius, peraugancius i asmenishkumus.

_________________
Master.... Prosto Master

Kas nors, prašau, paaiškinkite man, ką šitas sakinys reiškia..?

_________________
„Ne tik levas GM, bet ir kaip zmogus gajdys“ (c) gre

reiskia, kad dar vienas zmogus isitikines, kad geras redaktorius padaro viska ir kad rasytojo darbas tik uzrasyt mintis

norejau ka nors atsakyt, bet mano kukliu pajegumu smegenas niekaip neistenge suprasti, ka domas norejo pasakyt. kazkas apie manyma - nemanyma pas mamos kiaules... ar valgant mamos duota kiauliena su redaktorium... kiauliena siaip gerai. paprieskoninta ir pakepta. su alaus kausu. bet lyg ir ne apie kulinarija opusas buvo

atsiprasau labai, bet gal galetum dar karta pakartot, ka ten tas redaktorius su kiaulem turi daryt?

Kaip tu gijau ishshifravai ish tos makalynes toki rimta sakini?

EDIT: ziuriu ir kituose jo postuose vos imanoma suprasti apie ka kalbama, nors tiksliau nelabai imanoma.

_________________
Iron Kingdoms: Our dragons aren't just loot bags.
Wargames.lt

Deja labai į temą. Ne apie tamstos kūrybą kalbėjau, o apie tai, kad ironiškai išpeikdamas autoriaus daromas rašybos, skyrybos ir gramatikos klaidas, pats jų privėlei ne ką mažiau.

Tai kam tada atkreipti dėmesį į kitą, jei pats nesugebi to padaryti? O po to dar pykti už tai, kad kritikos susilaukia "gaisrininkas, virtuviniu peiliu mokantis operuoti mikrochirurgą".

Ar čia reikia suprasti taip, kad tik kūryba užsiimantis žmogus privalo rašyti taisyklingai, o ne - bet kaip?

Be pykčio.

ne visada ir man patinka Fleimerio postų stilius, ale čia turėčiau su juo sutikti.
Rašant netinka pasiteisinimas: "pats klaidų darai, todėl aš savo kūryboje irgi darysiu". Pabandžius skaityti toks vaizdas, kad bent dalį klaidų galima buvo išgaudyt elementariu "spelcheku". Deja, kitos ne tokios elementarios. O kai kur skyryba tokia, kad sakinio mintis ne iš karto suprantama. Ir dar: kiek pamenu, kableliai šiaip dedami po žodžio be tarpo ir tik po kablelio dedamas tarpas.

Paskaičiau pradžią ir toliau nelabai skaičiau. Didele dalimi dėl to, kad jaučiu šiokią tokią antipatiją kai pačioj pradžioj kūrinio iškart rašoma koks kietas yra herojus, kaip jis vakar prisišniojo ir kaip jam dabar dėl to skauda galvą. Ypač pradedančiųjų rašytojų kūriniuose (no offence). Kiek teko matyt, tokia pradžia tokiais atvejais tik ir reiškia, kad be butelių etikečių aprašymo daugiau nieko įdomesnio nebus. Ir tokio stiliaus pradžias atleidžiu tik kai kuriems man patinkantiems rašytojams (vienu žodžiu - patikrintam produktui). Taip pat yra krūvos vietų, kur labai jau nelogiškai kažkas vyksta. Pvz.,: Na pasakykit man, ar kietas herojus, kamuojamas pagirių, nieko iš vakar nepamenantis, po gero tūso dar svaiginamas alkoholio garų gali taip šnekėti??? Tai jau logiškai tęskim kieto herojaus stilių. o tai gaunasi kaip tam anekdote: "Draugas Ivanovai, prašau man ant galvos nepilti karštos smalos"

P.S. jei palikt taisyt tokią krūvą stiliaus, minties, skyrybos klaidų, tai redaktorius turėtų vadintis mažų mažiausiai bendraautorium.

P.P.S. geriau jau nebūčiau prisivertęs skaityt toliau minėtos pastraipos. Beskaitydamas prisiminiau tokį Jovarą (gal kas pamenat tokį svamokslį rašytoją? ) Iš tikrųjų, tvirtėja įsitikinimas, kad potraukis kompams ir žaidimams stipriai pakenkė gebėjimui rašytiniame tekste reikšti rišlias mintis... Nu negali tekste būt tokių šuolių, pasekmių dar prieš priežastis ir pan. Rekomenduočiau savišvietai paskaityti Džono Vindemo "Trifidų dienų" pirmus 5 puslapius. Vat ten tai labai vaizdžiai pasakojama kaip pabudus ateina suvokimas apie pasaulio pabaigą.

Anekdotas neblogas . Nesuprantu kodėl manai,kad čia kietumas. Su laiku paaiškėja,kad veikejas bando atsiminimų atsikratyti kai kurių. Liūdna jeigu aš Jovaras antrasis būsiu kai kam

_________________
Arcoras- kerstingas beprotis. Likusieji

Kaip tai kur kietumas? Nežinau kiek ir kokios asmeninės patirties tu turi, bet asmeniškai aš, rytą po audringų išgertuvių/vakarėlio/tūso tikrai nepuolu logiškai kažko aiškintis, kramsnot riešutų (dieve, fiziškai turbūt neįmanoma ), svajot apie virtus kiaušinius. Ir po viso to dar eiti plėšt ginklų parduotuves, kad kariaut su monstrais.
Mažų mažiausiai šios detalės šiuolaikinių papročių fone ir sukelia mintis, kad vaizduojama kažkas kieto .
Ir, kaip minėjau, paskaityk "Trifidų dienas". Ten veiksmas vystosi kur kas lėčiau, bet emocinis poveikis skaitytojui kur kas didesnis (nebent jau aš tikrai esu per senas ir nesuprantu šiuolaikinių raiškos priemonių... )