Forumas.Fantastika.lt

It is currently 2018-11-17 3:26

All times are UTC+04:00




Post new topic  Reply to topic  [ 39 posts ]  Go to page « 1 2 3 4
Author Message
 Post subject:
PostPosted: 2010-03-17 22:35 
Offline

Joined: 2009-02-13 2:39
Posts: 50
Pjovejas wrote:
ne visada ir man patinka Fleimerio postų stilius, ale čia turėčiau su juo sutikti.
Rašant netinka pasiteisinimas: "pats klaidų darai, todėl aš savo kūryboje irgi darysiu".
Nesupykit, bet kas mokė suprasti ne tai, kas parašyta, bet susigalvoti savo? Ar savarankiškai? Ne, aš ne taip sakiau.

Na bet jei neaiškiai išdėsčiau mintis, tai pamėginsiu čia visų taip mėgstamu "perfrazavimo" būdu:
Kritikas sako autoriui: "Tamsta, nedrįskite daryti klaidų, o tuo tarpu aš kritiką rašysiu su klaidom" (nes dėl kažkokių priežaščių kritikui tai negalioja - mano astaba).

Bet čia jau truputį offtopic'as. Tiesa, aš jokiu būdu autoriaus nepateisinu, nes, žinoma, klaidų daryti nevalia, o ypač tiek daug. Tiesiog man pikta, kad kiti linkę išdidžiai pamokyti, patys nesilaikydami savo mokymo. :)


Last edited by ande on 2010-03-18 21:05, edited 1 time in total.

Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2010-03-17 23:14 
Offline
User avatar

Joined: 2005-09-18 13:38
Posts: 277
Man aišku,kad reikia sakinius pakeist ir koreguoti dar. Tą padarius iš turinio pusės kaip vertintumet visą šitą reikalą ?
39 dalis


Dead One bjaurėjosi šia vieta. Sumauta uola vidurį lygumos. Dirbtinai sukurtas mėšlas,kuris būtent taip ir atrodo. Septyni magai ir ne vienas nesugalvojo kažko gudresnio. Magai vilkėjo panašius juodus apsiaustus su gobtuvu. Kiekvienas atstovavo vis kitą rasę. Netgi gnomai atsiuntė savo diplomatą. Trūko,tik goblinų,bet jų magija buvo labai savotiška. Tamsusis elfas atsikosėjo ir prakalbo.
- Na kalbėk dieve. Neturime visos dienos,vampyrai siaučia visame pasaulyje.
Dead One atsiduso. Dievas iš jo lupų skambėjo kaip meitėlis,bet jis ir jis pats nesuprato ar rimtai norėjo likti dievu. Vampyrai pakvaišo sužinoję apie fiktyvų karą ir viską perkėlė į realybę. Tokio kraujo praliejimo neturėjo būti. Kaip tie paprasti žemo rango mulkiai.. Dead One nusispjovė.
- Turiu vakcinos nuo virusu nusiaubusio apylinkes ir leidusį vampyrams plisti. Pasiskiepijus plis,tik senesni vampyrai,naujokai anksčiau ar veliau išmirs. Jie bus,tik beverčiu reliktu. Tai ką sudominau ?
Jie tarėsi telepatija liejosi per kaukolių kraštus. Orkas paklausė.
- Nešiojiesi vakciną su savimi ? Kokios sąlygos ?
Orkas,liko orku norėdamas atimti vakciną. Net galingas šamanas neturėjo galios grasinti dievui. Dead One ištraukė buteliuką su rusvais milteliais.
- Pakaitinam ir į veną. Senamadiška ir gražu. Aš perimu pasaulį,sunaikinu šitą politinę sistemą,tiksliau,kad visos sistemos veikia vienu metu. Monarchai ir demokratai viename pasaulyje,tai apgailėtina. Vėliau įvesiu armiją ir pastatysiu ambasadas. Mano išrinktas ambasadorius, valdys viską už mane. Tai kaip sutarta ?
Magai numetė kristalus ir pradėjo murmėti užkeikimą. Dead One trumpam sustingo ir kodėl visi kartais elgiasi taip beviltiškai kvailai... Violetinis kupolas spaudė dievą,bet nedarė jam jokios žalos. Dead One pasimuistė,lyg kažkoks uždarymo burtas,ant jo dar veiktų. Juokinga į kokį artefaktą jie žadėjo jį uždaryti ? Kas sulaikys jo galią ? Kupolas subliuško ir magai nugriuvo be gyvybės požymių. Burtas juos išsekino ir nužudė. Nejaugi jie neįtarė kuo tai baigsis ? Dead One užsinorėjo konjako ir jau laikė taurę. Liūdna kai gyvybės švaistomos kvailiems įsitikinimams. Dead One kažką suniurzgęs surinko magų sielų akmenis. Jis pagaliau išmoko šios technikos. Akmenys dailiai sukrito į begales mėlynos mantijos kišenių. Milžiniškas šešėlis užtemdė dangų. Drakonas prašneko dainingu balsu.
- Matyt diplomatijos nebus. Aš ir drakonai turės viską sutvarkyti. Būdamas vaiku nemaniau ,kad visuomenė taip nusiris,kad drakonai kažkam tarnaus. Tikiuosi išlaikysi pažadą ir prikelsi mūsų seną gerą lyderį.

Dead One iškėlė du nykščius,bet nebuvo tuo įsitikinęs. Gražinti kažką iš kito pasaulio visada slidus reikalas. Drakonai nori prikelti filosofą ir mokslininką. Ar žmonės norėtų panašių veikėjų ?
Diena dar ilga... Dead One išmetė konjako butelį ir išgaravo.
Kita stotelė buvo pasiimti Bevardžio mylimąją į rūmus. Dead One minė ratus svetainėje ir nerimaudamas žiūrėjo į paauglę. Jo įtarimai buvo pagrįsti. Pažadinęs merginą uždavė jai vieną klausimą ir gavęs teigiamą atsakymą nusijuokė. Aeolita pasirodė su lagaminu rankoje ir kitą sekundę svetainė buvo tuščia...
Annataras gulėjo vonioje vis labiau prarasdamas gerą nuotaiką. Viską skaudėjo,trūko keleto dantų. Kova prieš tėvą buvo beviltiška. Netgi meras liko gulėti gavęs vieno senio spyrį. Senukas buvo greitesnis už visą gaują. Kumštis,kaip iš švino, akys pilno cianido. Nusijuokęs įstatymus laužantis puselfis apsivilkęs chalatą rūkė svetainėje ir bandė nusiraminti. Dead One mynė ratais ir atrodė šoką seną lietaus šokį. Jis turėjo tam priežastį. Mergina pradėjo kalbėti ir deja nebesustojo. Ji norėjo studijuoti demonologiją ir Dead One buvo tobulas apsėdimo-hibrido pavyzdys. Jeigu tave vertiną,kaip medžiagą bakalaurui jautiesi prastai. Dead One perdavė informaciją Annatarui,tas papurtė galvą ir šyptelėjo.
Mergina dėl kurios Dead One pravaikščiojo kilime skylės,mirė iš laimės. Pagaliau jos tyrimas artėja prie pabaigos. Jau nuo dešimties ji norėjo susilieti su demonu. Dead One tikrai žinojo reikiamą techniką. Jeigu ne tvarkos dievas neturėtų prieštarauti ir papasakoti,kaip jam pavyko sulieti žmogų ir demoną nuo kūdikystės. Tiek galimybių apsuko jai galvą ir ji pamiršo ko čia atvyko. Ji pagaliau pamatys legendinį Bevardį. Po tiek metų nežinios. Ji nubraukė ašarą ir pasigrožėjusi sielos akmenimis juos palietė. Jos noras turėti galios išsipildė. Visi akmenys perdavė savo galią merginai. Taip ir liko neaišku ar tai nelaimingas atsitikimas. Galbūt mergina įtarė kas įvyks. Annataras atėjęs su buteliu šampanu,vos nenugriuvo pamatęs ją gulinčią ant kilimo. Neilgai trūko,kol į kambarį atlėkė medicininė komanda. Mergina išliko gyva,bet septyni akmenys jau keitė kūną ir sielą. Ar šie pasikeitimai žalingi ar ne pamatysime Bevardis stebėjo situaciją nesuprasdamas kas vyksta. Aeolita norėjo kažką sakyti,bet susilaikė. Planas tapo,tik teorine rašliava,praktika darėsi,vis kartesnė.

_________________
Arcoras- kerstingas beprotis. Likusieji


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2010-03-18 12:32 
Offline

Joined: 2005-08-29 10:45
Posts: 552
Location: kaunas
ande, tamstai uzkliuvo mano "sveplas" rasymo budas, ar dar kas nors? jei sveplavimas, tai atsiprasau, bet pakeist nelabai ka ruosiuosi. tai senas iprotis, dar nuo tu laiku, kai forumai ir panasios bendravimui internetu skirtos vietos "nepalaikydavo" lietuvisku raidziu. kaip zinia, papratimas
- blogiau uz prigimima. ir kol moderaStoriai nevercia visu rasyti su lietuvybemis, as leisiu sau laikytis savo iprocio.

is esmes, sutinku, kad prasymas nedaryti klaidu tuo metu, kai pats jas darau saujomis, skamba keistokai. bet. klaidos postuose yra viena. klaidos rasliavoje, kuri, neva, yra rimtas literaturinis bandymas, yra visai kas kita. jei afftarius tebutu eilinis sio forumo dalyvis, nesitaikantis i literaturos aukstumas, jo postu ne nebuciau komentaves. nes, pripazinsiu, lig siol as juos dazniausiai tiesiog praleisdavau, kaip menkai suprantamus :D

zodziu, tikiuosi, paaiskinau. is dalies su tamstos pastaba sutinku, is dalies ne.


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2010-03-18 21:17 
Offline

Joined: 2009-02-13 2:39
Posts: 50
Fleimeris-Flūderis wrote:
ande, tamstai uzkliuvo mano "sveplas" rasymo budas, ar dar kas nors? jei sveplavimas, tai atsiprasau, bet pakeist nelabai ka ruosiuosi. tai senas iprotis, dar nuo tu laiku, kai forumai ir panasios bendravimui internetu skirtos vietos "nepalaikydavo" lietuvisku raidziu. kaip zinia, papratimas
- blogiau uz prigimima.
Čia veikiau išankstinis nusistatymas. Internete įpratau mintis reikšti taipogi tuo pačiu šveplu būdu, tačiau vėliau pereiti prie ne šveplo nebuvo taip sunku, kaip kai kurie komentuoja. Tereikia tiesiog pamėginti ir turėt šiek tiek kantrybės.

Bet ne tiek dėl šveplumo turėjau galvoje. Viename sakinyje pas jus buvo tiek skyrybos, tiek stiliaus klaidų. O dėl kablelių tai pykot :-)
Fleimeris-Flūderis wrote:
bet. klaidos postuose yra viena. klaidos rasliavoje, kuri, neva, yra rimtas literaturinis bandymas, yra visai kas kita. jei afftarius tebutu eilinis sio forumo dalyvis, nesitaikantis i literaturos aukstumas, jo postu ne nebuciau komentaves.
Tarkime jūs teisus. Bet dabar įsivaizduokim tokią situaciją: yra du vairuotojai, vienas "profesionalas", tarkim tarpmiestinių keleivinių autobusų vairuotojas; antras - "mėgėjas", automobilį vairuoja "laisvalaikiu", nuvažiuot prie ežero šašlykų išsikept. Kuris turi aukštesnę teisą pamokslauti? Nei vienas, nes abiem galioja tos pačios taisyklės, kurioms jie turi paklūsti. Ta prasme, keistai atrodytų "mėgėjas", kuris iššoktų iš šalutinio kelio prieš "profesionalą" ir po to jam piktai mosuotų pirštu "kaip drįsti viršyti greitį 5 km!", pats teisindamasis, kad jis iš vairavimo duonos nevalgo ir į tas aukštumas nesitaiko :-)

Tamstą aš suprantu, tiesiog man visviena keista jūsų logika :)

domai, būk geras, sudėk tarpus po kablelių...


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2010-03-18 22:35 
Offline
User avatar

Joined: 2003-07-20 20:07
Posts: 74
Location: Kaunas
Teksto beveik neskaičiau, tad ir nekomentuosiu.
Bet smagus ginčas dėl taisyklingo rašymo. Mano kuklia nuomone, jei jau taikaisi kažką bandyt rašyti (apsakymą, straipsnį, bet ką) viešoje erdvėje, būk malonus, rašyk kiek įmanoma taisyklingiau. Net ir nelabai įdomų tekstą žymiai lengviau skaityti taisyklinga kalba, tai kartais netgi priverčia susidomėt rašliava kokia. ;)

_________________
Kariaujam kulturingai, prievartaujam svelniai...


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2010-03-19 11:04 
Offline

Joined: 2005-08-29 10:45
Posts: 552
Location: kaunas
ande wrote:
Čia veikiau išankstinis nusistatymas. Internete įpratau mintis reikšti taipogi tuo pačiu šveplu būdu, tačiau vėliau pereiti prie ne šveplo nebuvo taip sunku, kaip kai kurie komentuoja. Tereikia tiesiog pamėginti ir turėt šiek tiek kantrybės.
is esmes, sutinku.
ande wrote:
Bet ne tiek dėl šveplumo turėjau galvoje. Viename sakinyje pas jus buvo tiek skyrybos, tiek stiliaus klaidų. O dėl kablelių tai pykot :-)
stiliaus klaidos snekamojoje kalboje? :? del skyrybos nesigincysiu. labai gali but.

ande wrote:
Tarkime jūs teisus. Bet dabar įsivaizduokim tokią situaciją: yra du vairuotojai, vienas "profesionalas", tarkim tarpmiestinių keleivinių autobusų vairuotojas; antras - "mėgėjas", automobilį vairuoja "laisvalaikiu", nuvažiuot prie ežero šašlykų išsikept. Kuris turi aukštesnę teisą pamokslauti? Nei vienas, nes abiem galioja tos pačios taisyklės, kurioms jie turi paklūsti. Ta prasme, keistai atrodytų "mėgėjas", kuris iššoktų iš šalutinio kelio prieš "profesionalą" ir po to jam piktai mosuotų pirštu "kaip drįsti viršyti greitį 5 km!", pats teisindamasis, kad jis iš vairavimo duonos nevalgo ir į tas aukštumas nesitaiko :-)
velgi, jus butumete visiskai teisus, jei ne... jei ne.
problema yra ta, kad musu aptariama asaba toli grazu nera autobuso vairuotojas profesionalas (beje, keleivinis autobusas - cia kaip sviestas sviestuotas :wink: ). kur kas blogiau. jis yra ne megejas, net ne klevo lapas, o pirma diena mokytis teorijos atejes zalias "noobas". negana to, jis savavaliskai ir be instruktoriaus isedo i autobusa ir puole miesto gatvemis per kamscius vazinetis. ir cia net tik isvaziavimas is salutines gatves i pagrindine. cia ir vaziavimas per raudona, sukimas i kaire is pirmos juostos, vietomis vaziavimas pries eisma. ir po viso sito jis piktinasi, kai jam pypsi kiti vairuotojai, jis mojuoja iskeltu viduriniu pirstu irgi jauciasi visiskai teisus. kaip jus manote, ar gali tokioje situacijoje vairuotojas megejas buti nepatenkintas kito vairuotojo megejo kelyje daromomis nesamonemis?
ande wrote:
Tamstą aš suprantu, tiesiog man visviena keista jūsų logika :)
toks jau as esu :stupidme:


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2010-03-19 11:29 
Offline
User avatar

Joined: 2002-12-21 21:52
Posts: 439
Location: Vilnius
Fleimeris-Flūderis wrote:
velgi, jus butumete visiskai teisus, jei ne... jei ne.
problema yra ta, kad musu aptariama asaba toli grazu nera autobuso vairuotojas profesionalas (beje, keleivinis autobusas - cia kaip sviestas sviestuotas :wink: ). kur kas blogiau. jis yra ne megejas, net ne klevo lapas, o pirma diena mokytis teorijos atejes zalias "noobas". negana to, jis savavaliskai ir be instruktoriaus isedo i autobusa ir puole miesto gatvemis per kamscius vazinetis. ir cia net tik isvaziavimas is salutines gatves i pagrindine. cia ir vaziavimas per raudona, sukimas i kaire is pirmos juostos, vietomis vaziavimas pries eisma. ir po viso sito jis piktinasi, kai jam pypsi kiti vairuotojai, jis mojuoja iskeltu viduriniu pirstu irgi jauciasi visiskai teisus. kaip jus manote, ar gali tokioje situacijoje vairuotojas megejas buti nepatenkintas kito vairuotojo megejo kelyje daromomis nesamonemis?
100% pritariu shitam paliginimui

_________________
Iron Kingdoms: Our dragons aren't just loot bags.
Wargames.lt


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2010-03-20 19:10 
Offline
User avatar

Joined: 2005-09-18 13:38
Posts: 277
40 dalis

Mergina sunkiai kėlėsi iš keistų sapnų pasaulio. Pabudusi jautėsi puikiai apsidairiusi taip ir nesuprato,kaip pakliuvo į šią minkštą lovą. Dar labiau ją nustebino,kad visi jos drabužiai suplyšo,per siūles. Vis labiau nerimaudama ji pažvelgė į veidrodį. Šokas nebuvo mirtinas,bet vis tiek sunkus. Jos rudi plaukai pavirto akinančiais raudonais. Akys priminė katės ir vis keisdavo spalvą. Jos drabužiai suplyšo,nes ji priaugo raumenų masės ir jos ūgis siekė tris metrus. Kūną puošė keisti įvairių spalvų dryžiai jie priminė viso kūno tatuiruotę. Ausys susmailėjo,bet nepriminė mėgstamų elfiškų ausyčių. Mergina atsikosėjo.
- Austėja tu visada siekei atrodyti originaliai ir tavo svajonė išsipildė. Na pagalvokime kas atsitiko...

Ilgai galvoti neteko. Mergina atsiminė apie sielos akmenis aprašytus Bevardžio knygoje. Austėja nesuprato džiaugtis ar liūdėti. Annataras nutraukė tylą įgriūdamas su dėže šampano. Tai padėjo nusiraminti. Jie gurkšnojo ir rūkė suktines. Annataras pagaliau prakalbo.
- Tu mano sesuo. Galbūt tik pusiau-sesuo,bet vis tiek. Prisidėk prie mano grupės kai šitas chaosas baigsis. Dabar turi 7 magų galių,stiprių magų. Kažkokios magijos studijos ar tobulėjimas jau gana beprasmiškos. Patrauk su manimi į kelionę ir surinkime visą auksą ir pinigus šiame pasaulyje. Man teko bėgti nuo sargybinių,bet dabar kai tėvukas taps ambasadoriumi sargybiniai bėgs nuo manęs. Puikus metas rinkti laivyną ir naujus narius. Laikas valdyti šį pasaulį.
Austėja žinojo jos brolis teisus,bet kažkas jai neleido šokti į nuotykių sūkurį.
- Aš įtariu,kad tokie norai baigsis mirtimi. Per didelės ambicijos pasmerktos žlugti. Nepyk,bet tiesiog tai ne man. Galbūt tu tapsi žinomiausiu puselfiu bėgančiu nuo įstatymo,bet tas turės kainą. Beje kokia prasmė surinkti sumas kurių neišleisi nei per šimtmečius ? Jau geriau įsidarbinti imperijai ir miegoti ramiai.
Annataras nuleido akis,bet negalėjo nieko atsakyti. Austėja tylėjo ji nenorėjo žlugdyti kiti svajonės,bet svajonės niekada nebuvo pigios. Nemalonią tylą nutraukė Bevardis garsiai atlapodamas duris. Jis tiesiog stovėjo tarpduryje ir nedrįso žengti tokio svarbaus žingsnio. Austėja atsistojo ir apkabino tėvą kurį prarado dar prieš savo gimimą. Bevardis sumurmėjo.
- Aš toks nevykėlis. Mano vaikai neturėjo kas juos globotų ir vestu teisingu keliu. Dėl to Annataras nori,tik aukso ir šlovės. O mano dukra surinkti kuo daugiau galios. Aš sumoviau,ne tik savo,bet ir kitų gyvenimus.
Austėja nusišluostė ašaras.
- Mes tokie,kaip tu velniškai nevykę ir tai nuostabu. Džiaugiuosi,kad tu gyvas. Dabar tu suvienysi mūsų pasaulį. Tu jau tapai simboliu,todėl tai tiesiog juokingai lengva. Tada galėsime apsigyventi kokiuose rūmuose ir leisti ramias dienas...
Annataras užtrenkė duris ir dingo. Jį erzino šita maža melodrama. Jokių sumautų rūmų jam nereikėjo. Jis norėjo aukso ir šlovės. Kontrabandininkų salos bus jo rūmai... Po penkiolikos minučių Annataras,Eva ir Meras jau dingo į savo pasaulį. Diržą leidžianti keliauti tarp pasaulių jie atėmė iš Meškino kuris ramiai snaudė kampe. Viskas ką jis pamatė buvo kuoka baisiu greičiu tvojanti jam į kaktą. Meškis keikėsi jeigu dar kada pamatys tuos vaikus tai iškepsiąs juos gyvus. Tuo metu Bevardis ir Austėja vaikštinėjo po rūmus. Jie šnekėjo apie kasdieninius dalykus ir tiesiog džiaugėsi miela akimirka...
Dead One apžiūrinėjo vampyrų stovyklą nuo jos iki princo rūmų liko pora dienų kelio. Žmonių ir elfų armijos traukė link to paties tikslo kitu keliu. Kitos rasės kol kas susilaikė nuo kišimosi į šią krizę. Nesvarbu Bevardžio pasirodymas prieš mūšio pradžią suvienys visus ir pagerins vampyrų padėtį. Planas bus įvykdytas susitarimai bus išpildyti. Vampyrų vadovė šyptelėjo.
- Žinai išgėrusi tavo kraujo galiu justi tavo nuotaikas. Atrodo nenori mūsų apgauti. Tu keistokas. Kodėl tau rūpi vampyrai ?
Dead One papurtė galvą. Tikrai kodėl jie kažkam turėtų rūpėti ?
- Tiesiog manau,kad visi verti gyventi lygiai,tiek pat,kiek ir kiti. Taigi po imperijos įsigaliojimo šiame pasaulyje gausite atskirą žemyną. Visa kita manęs nedomina. Tiesiog atnešu šiek tiek teisingumo. Tai viskas nelaikau vampyrų mielais ilčiuotais užsidarėliais.
Vampyrė nusijuokė ir patraukė rikiuoti savo gretų. Dead One nusispjovė šita akcija jį vis labiau erzino. Jam kildavo vis daugiau abejonių ir Evelina nepadėjo apsiprasti su dievo vaidmeniu. Ji vis dažniau užsidarydavo rūsyje,kur gerdavo iki sąmonės netekimo. Dead One tikėjosi,kad tai,tik sunki pradžia. Laikas viską sutvarkys ir Evelina vėl verbuos karius,kaip anksčiau. Anksčiau ar dabar visa jo pažintis su Evelina buvo pilna keistų aplinkybių ir to matyt nepakeisi. Dead One dingo atgal į savo rūmus kažkaip nebe suvokdamas savo planų esmės...
Maksas negalėjo atsidžiaugti savo sėkme. Jis tapo sargybos viršininku ir gavo beprotišką pinigų sumą. Princas iš kažkur sužinojo,kas jis toks ir jį paaukštino. Princas elgėsi tikrai kitaip nei jam įprasta. Atleisdavo vienus sargybinius ir pakeisdavo juos naujais. Suvienijo visus karaliukus ir elgėsi su Maksu,lyg su senu draugu. Maksas papurtė galvą,jis nesuprato,kas čia vyksta,bet jam tai patiko. Vienintelė bloga naujiena tai vampyrų armija traukianti būtent į jo kaip naujo sargybos viršininko pilį. Na ir velniop juos. Elfai ir žmonės nugalės,kaip įprasta. Maksas nusijuokė ir užsisakė dar butelį. Nuo to prakeikto išdaviko nužudymo viskas ėjosi,lyg sviestu patepta. Dėkoju žaislinei meškai ir tam asilui. Maksas nusikvatojo gyvenimas ėjo į priekį mėtydamasis dovanomis. Maksas parsirado į savo postą ir nužvelgė sargybinius. Visi buvo pasitempę niekur nesimatė alaus ar kauliukų. Visi pajuto princo nuotaiką išmesti visus nieko nesugebančius girtuoklius. Maksas patikrino ir nušluostė kulkosvaidį,kurį princas nupirko būtent jam. Sargybos viršininkas papurtė galvą,jis įtarė kažkokią konspiraciją,bet tol,kol ji didino jo kišenių svorį neverta skųstis...
Aeolita atsiduso ir užsirūkė. Pirma diena su Bevardžiu ir jos dukra pavirto į nežinia ką. Austėja atrodė laiminga gavosi naujų galių ir švaistėsi žaibais iki vakaro tai matyt tai jos netraumavo. Aeolita paglostė rudus Bevardžio plaukus. Jie puikiai pasilinksmino ant išklerusios sofos šitame rūsyje. Keista,bet Aeolita niekada neabejojo,kad jos mylimasis gyvas ir sveikas. Dabar viskas susitvarkė,būtent taip kaip ir reikėjo. Aeolita atsiduso ir nusviedė cigaretę į kampą. Neverta nervintis vienas nedidelis planas ir visa šeima galės kraustytis į nuosavą salyną. Aeolita užmigo ir,net sapnuodama šypsojosi...
Laimė ir teisingumas du abstraktūs dalykai kuriuos retai gauname,bet kiekvienas turime teisę jų ieškoti. Visi rytdienos spektaklio aktoriai užmigo. Kai kurie laimingi ir pilni vilčių. Kiti pilni pykčio ir neatsakytų klausimų. Bet visi žinojo,kad už norus ir laimę reikia kovoti ir tai niekada nebūna lengva.

_________________
Arcoras- kerstingas beprotis. Likusieji


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2010-03-27 4:58 
Offline
User avatar

Joined: 2005-09-18 13:38
Posts: 277
Finalas


Taranciell sėdėjo požeminiame bunkeryje ir piktai žiūrėjo į pilkas sienas. Jos gyvenimas po Bevardžio dingimo nebuvo lengvas. Dead One nepamiršo jos pabėgimo iš kovos lauko. Tas šunsnukis apie tai informavo visą pasaulį. Neilgai trukus kažkas pradėjo šaudyti į jos namo langus. Vėliau ant slenksčio išdygdavo sektantai kurie labai stengėsi nudurti išdavikę. Taranciell galėjo apsiginti,bet tie išpuoliai vargino. Taranciell suprato prieš sektantų armiją ji galbūt ir laimėtų,bet tai,tik dar labiau sugadintų jos reputaciją. Taranciell suprato,kad turi bėgti jei nori ir toliau kvėpuoti deguonimi. Netgi pardavėjos į ją žiūrėjo labai nedraugiškai. Ji buvo įsitikinusi,kad stovykla planavo jos egzekuciją. Taranciell dingo ir judėjo vis toliau į pietus,kur gyvenviečių beveik nebuvo. Jos paranoja nuvijo ją į tolimiausią dykumos kampą,kur,net skorpionas buvo retas lankytojas. To neužteko Taranciell pasistatė,ten požeminį bunkerį ir per gnomų banką anonimiškai užsakė velniškai daug konservų. Jais ji ir mito pastaruosius penkiolika metų. Tie dangiški konservai baigėsi,nors ir be to elfė nebegalėjo,net pažiūrėti į jų pusę. Sektantai niekada nesusekė šito bunkerio ir kažkas paskleidė gandus apie nakties elfės mirtį. Taranciell nesugebėjo palikti savo slėptuvės ir mąstė palaukti dar pora šimtų metų,kad situacija tikrai nurimtų. Elfų ilgaamžiškumas šitame bunkeryje galėjo pavirsti prakeiksmu. Taranciell mintis pertraukė balsas.
- Jau girdėjai naujienas ? Bevardis gyvas ir sveikas. Jis su Dead One baigia prasukti dailų sabotažą ir užimti valdžią.
Taranciell jau spėjo pašokti ir laikė rankose stambaus kalibro nupjautą-vamzdį nukreiptą į netikėtą viešnią. Viešnia nusijuokė.
- Nejaugi rimtai šausi į mėnulio deivę ? Mergyte tu sergi labai rimta paranoja. Tau laikas nešti iš čia savo melsvą kailį ir nuspręsti kaip suremontuoti savo reputaciją. Sabotažas baigsis tuo,kad Bevardis lyg koks šventasis su degančiu vainiku ant kaktos sustabdys dvi armijas. Žmonių-elfų aljansą ir vampyrų legioną. Jis stovės tarp šitų dviejų jėgų ir pasakos mėšlo pilną kalbą,lyg koks politikas. Man svarbu,kad prisidėtum prie imperijos ir padėtum man išlikti. Imperijai nereikia senų deivių. Imperija ,plečiasi per greitai ir suėda viską savo kelyje,kas jai trukdo. Galbūt tas sulaužys jai stuburą,bet kol kas turi man padėti.
Taranciell susimąstė ir išlindo iš savo urvo į dienos šviesą. Ar ji norėjo padėti leisgyvei deivei ? Taranciell norėjo padėti sau. Visi norai judėjo tuo pačiu keliu. Taranciell susikrovė ginklus ir išgaravo. Laikas gerinti įvaizdį visuomenėje...
Annataras apžiūrinėjo savo pirkinį. Gana retas skraidantis laivas stovėjo milžiniškame ežere,sukurtame laikyti šiam laivui.. Jį pardavęs nykštukas tikino,kad levitacijos kristalai skraidins šį laivą,lyg plunksninę vėjyje Evelina niūriai keikėsi ir kosčiojo. Meras galų gale išlindo iš patalpos po deniu ir suriko.
- Turim gerų levitacijos kristalų,mano nuomone jie veikia. Galim nuskristi,nors iki,dar neištirtų regionų. Bet manau ne baltų dėmių ieškosim? Kam tie melsvi kristalai prijungti prie variklio? Koks čia patobulinimas ?
Annataras nusisuko ir užsirūkė lengvo tabako su medumi. Jis ir pats,dar gerai nesuprato,kam tas patobulinimas. Buvo,tik dvi galimybės ir gana arti viena kitos. Bet kur skristi ? Annataras atsiduso,jis tikėjo savo nauja sesute. Jo mirtis velniškai arti. Bet,juk negalima visko mesti dėl mirties baimės ? Kokia alternatyva pasislėpti baltoje dėmėje ir niekada neiškišti snukio? Išpūtęs dūmus jis įlipo į laivą. Eva nenoriai nusekė paskui. Annataras pažymėjo du taškus žemėlapyje ir paliko laivo valdymą merui. Annataras nugriuvo savo naujoje kajutėje ir iš seno krepšio ištraukė dar senesnį žalsvą meškiną nuo kurio ir prasidėjo visi jo planai. Jis atsargiai išvyniojo lapus. Jis jau atmintinai mokėjo tėvo užrašytą viziją apie savo egzekuciją. Vienintelė pabaiga teikė vilties,kirvis,taip ir nenusileido. Galbūt jo gauja laiku išgelbės savo žioplą vadą? Tylus beldimas perskrodė abejonių pilnas mintis. Eva atrodė prastai skraidymas,buvo vienas iš tų dalykų kurių ji bijojo labiau nei giltinė dievus žudančio metalo. Jos veidas rodė nuovargį ir šleikštulį,nors jie ką,tik pakilo į orą. Eva įkvėpė ir išputusi šviną plaučiuose prašneko.
- Jeigu nenukrisime į vandenyną iš šito beprotiško aukščio,kuo aš abejoju... Koks mūsų planas?
Annataras nusikvatojo.
- Mums nereikia nuostabių planų. Jeigu netiki perskaityk šituos lapus.
Evelina sunkiai sugavo du suglamžytus seno popieriaus ritinius. Ji greitai perbėgo tekstą ir dar labiau išbalo. Annataras linktelėjo.
- Kol mūsų galvos nevertos tiek milijonų,kiek pranašystėje mums nėra ko jaudintis. Mes nenugalimi,iki tų šlovingų dienų kai mano kvailą galvą nukirs budelio kirvis. Žinai mano tėvas šiuos lapus man paliko norėdamas atbaidyti nuo man skirto kelio. Man nusispjaut ar man tą dieną bus galas. Svarbiausia viskas,kas įvyko iki to. Netgi po mano mirties tu pratęsi mano gyvenimo būdą. Gauja neturi išsiskirti,o jeigu taip įvyktų kiekvienas iš jų turi likti nesugautas. Tai mūsų gyvenimo prasmė likti gyviems ir likti laisvėje.
Eva nugriuvo šalia Annataro siauroje lovoje. Jos pilkšvai-baltu veidu ritosi ašaros. Annataras atsitiktinai leidosi įtraukiamas į jos mintis. Prieš jos akis išniro namas žaliu stogu ir milžiniškas šuo atrodantis,didesnis už patį namą... Netikėtas telepatinis ryšys,tuo ir netikėtas,kad ten matyti vaizdiniai lieka nesuprantami,nors yra gana vienareikšmiai. Annataras kostelėjo.
-Labai gražus šuo. Bet kas tai per namas ?
Eva kirto jam alkūne ir išlėkė iš kambario. Annataras susitvarkė kraujuojančią nosį ir užmigo... Po kelių valandų,o gal ir dienų, jis pabudo. Jis jautėsi taip,lyg būtų pramigęs viską pasaulyje. Bet laivas vis dar skrodė erdvę ir nesileido. Annataras nusikeikė ir nužygiavo į Evos kajutę. Ji miegojo,lyg akmuo,ir,net nesujudėjo. Rausvas buteliukas su migdomųjų ir haliucinogenų mišiniu leido suprasti,kad jos neprikeltų ir orkestras. Annataras papurtė galvą,jis žinojo,kad Eva parduoda tokį mėšlą,bet niekada nematė jos vartojant. Šalia buteliuko gulėjo tokia pat rausva knyga. Puselfis pakelė ją tikėdamasis pavadinimo kaip migdomųjų ir narkotinių sapnų karalystės vadovas pradedantiesiems. Bet ant viršelio aptrintomis raidėmis,lyg trečiokės ranka buvo parašyta Evos dienoraštis. Annataras atvertė storą knygą ir visai nenustebo pamatęs,kad pirmas puslapis veda į pradinės mokyklos laikus. Jis atsiduso,juk retas atlaiko pagundą perskaityti svetimą dienoraštį. Jis skubiai vartė lapus ir prieš akis vėl išniro tas keistas namas su šunimi. Tik šį kartą,kaip aštuntokės piešinys juodu tušinuku. Po juo buvo parašyta. Kada,nors mes gyvensime šiame name,Annataras myli šunis,taigi magai išves mums milžinišką veislę. Aš girdėjau,kad taupant ir būnant išradingu iš tablečių ir kitų narkotikų gali uždirbti milijoną per metus. To,tikrai užteks ramiai gulėti savo sode ir žiūrėti į mūsų būsimą šunį. Name aš kepsiu Annataro mėgstamą pyragą ir mums nereiks nieku rūpintis...
Annataras nusišluostė prakaitą,jis nesuprato,kodėl aštuntokės svaičiojimai jį taip gąsdina. Drebančiomis rankomis jis prasuko metus į priekį Evos pasaulyje. Devintokė tobulai perpiešė Annataro mėgstamą šypsenėlę ir apvijo ją savo mėgstama piene. Po piešiniu neaiškiu raštu ir skubant,buvo paminėta keistoka mintis. Annataras nori daugiau nei aš galiu duoti,jis nori visko namas ir šuo blanksta iš mano gyvenimo... Annataras atsisėdo ir galų gale atvertė reikšmingus puslapius pora valandų prieš jų išvykimą iš gimtos gyvenvietės. Šį kartą puslapio viršuje puikavosi verkianti kaukolė. Po ja jau aiškia rašysena. Aš,niekada nenorėjau nieko daugiau,tik savo verslo ir lengvu banalumu atsiduodančios svajonės. Jis nori,būti persekiojamas nusikaltėlis ir aš seksiu jį šiuo keliu iki galo. Šuo ir namas atrodo nerealūs ir keistesni nei sniegas vasarą. Aš jį myliu,nesvarbu,kas jis bebūtų. Beprotis ar būsimas nenugalimas kriminalinės organizacijos bosas. Aš,tiesiog būsiu su juo iki galo. Jis neturi laiko banaliai romantikai,jeigu bėgs nuo viso pasaulio,o aš neturiu jėgų viltis,kad jis supras,jeigu viską paaiškinčiau... Annataras užvertė knygą ir pats išbalo. Keisti dalykai dedasi visą gyvenimą ir tu jų nepastebi iki tol kai jau būna per vėlu. Annataras atsigulė šalia Evos ir užmerkė akis. Jis sušnibždėjo.
-Aš nemirsiu,tiesiog turiu tau įrodyti,kad aš supratau ir galiu duoti tau tą idiotišką šunį ir namą. Matai aš visada maniau,kad mus jungia pomėgis nusikaltimams,bet atrodo tu su manimi patraukei klaidingu keliu dėl visai kitų priežasčių. Aš nežinau ar tave myliu,tiesiog turiu įrodyti,kad ištikimybė nelieka be atlygio. Mes dar gulėsime tame sode...
Laivas nusileido viduryje lygumos kurioje turėjo susitikti vampyrai ir aljansas. Ant kelmo jau sėdėjo Taranciell apsupta savo vilkų. Armijos žvalgas stebėjo šią vilkų gaują iš pagarbaus atstumo. Jis,netgi pasitrynė savo akinius pamatęs iš dangaus nusileidžiantį laivą,bet jį nufotografavęs dingo atgal pas aljanso vadus. Vampyrų vadovė savo žvilgsniu skrodė tolius ir suskaičiavo keturis gyvuosius ir daug vilkų. Jai,tai buvo,tik spektaklis,todėl niekas jos nestebino. Vampyrai galėjo atsidurti mūšio vietoje anksčiau nei aljansas,bet reikėjo sulaukti miškų karalysčių menkos kariaunos ,imperijos ir kitų šito cirko dalyvių. Vampyrė atsiduso,ji niekada nesitikėjo tapti kažkieno marionete kažkokiame iškreiptame farse,bet būtent tas ir įvyko... Iki pirmojo spektaklio akto teliko kelios valandos,bet režisierius ir kai kurie aktoriai vis dar nesirodė...
Aš sunkiai šlubavau mindamas ratus pilies rūsyje,batai paprasčiausiai netiko. Dead One rinko man tinkamus šarvus ir blizgučius,kad atrodyčiau,kaip geresnių laikų ženklas viename didvyryje ar kažkas panašaus. Bet,kaip gi geresni laikai gali ateiti su per mažais batais? Neišlaikęs surikau.
- Po velnių visą šį laiką pasitikėjau tavo sprendimais. Aš prašau,tik sumautų batų kurie nepaverstų manęs šlubčiojančiu karo veteranu. Argi tai taip daug atsižvelgiant į tai,kad tu dievas. Aš noriu tinkamų 46 dydžio batų. Man nusispjaut ar tai odiniai auliniai ar sportbačiai,bet jie turi turėti šitą nuostabią savybę būti 46 dydžio. Niekada nemėgau tavo žiauraus ir manipuliacinio komandos valdymo būdo,bet tikėjausi,kad šitas pasaulio perėmimas vyks tvarkingai,bet tu nesugebi rasti,net sumautų batų. Tu batsiuvys,be batų..
Man teko įkvėpti oro. Dead One šyptelėjo.
- Tu per daug sureikšmini šituos batus. Nors aš irgi juos sureikšminčiau,jeigu jie būtų 46 dydžio.

Dead One ištraukė dailius sportbačius su deimantiniu atspalviu ir nusviedė juos į mano pusę. Jie puikiai tiko. Tikrai,ko aš taip nervinuosi. Mane rems,tiek miškų,tiek imperijos armija. Vampyrai mes ginklus,vos,tik man pamojavus. Faustui užteks,tik pagrūmoti,savo kardais ir visi nualps. Juk viskas,tiesiog tobulai suplanuota. Tas turbūt ir gąsdino,juk tobuli planai juk turi žlugti... Ne šį kartą viskas bus kitaip. Imperija paskirs mane ambasadoriumi ir aš plausiu pinigus lengvu keliu. Austėja teisi laikas statyti rūmus ir gyventi ramiai. Aeolita irgi galės pailsėti nuo vagysčių ir padirbėti ministre ar bala žino kuo. Laikas atsivyti laiką ir atsigriebti už prapuolusius 16 metų. Gana to mėšlo,Annataras gaus medalį ir galės sekti savo savižudišką likimą. Jeigu jo nepasiekia sesers ir proto balsas nepasieksiu ir aš. Dead One pranešė,kad Taranciell atvyko į mūšio lauką atpirkti savo kaltės. Tebūnie taip aš nesiaiškinsiu senų konfliktų,dar vienas medalis ir nemenka pinigų sumelė. Visi,kas,tik nori gali šokti į laimingą mūšio lauko traukinį,ten daugiau medalių negu švino ir plieno. Visi ginklai bus numesti ir taika įsivyraus stilinga maniera... Mano mintis pertraukė Dead One kuris bandė užmaukšlinti man kažkokį šalmą su antveidžiu. Dead One atsiduso.
- Tokiom galvoms šalmų negamina. Kepurė atrodytų kvailai. Va stilinga juoda skrybėlė Tai atrodys taip diplomatiškai ir taikiai. Svarbiausia,tinkama apranga,čia ne mūšis. Čia istorinis paveikslas Bevardis ir imperija sustabdo kruviną mūšį. Taigi tu turi atrodyti,lyg šventasis nužengęs iš sumautos Nirvanos ir šnekėti,lyg sukčiausias politikas. Tavo kalba turi būti sudaryta iš paprastų sakinių,kurie nudžiugintų liaudį,bet toje kalboje negali būti jokios gilesnės prasmės. Viskas ką mes čia darome yra saldainio popierius į kurį su menku kraujo praliejimu suvyniojome šį pasaulį. Taigi vaidink,lyg talentingiausias aktorius...
Su šiais žodžiais mano intrigų mėgėjas dingo. Juokinga kokia menka riba,tarp manipuliuojamo didvyrio ir klastingo dievo. Dead One tapo tuo ko pats ilgai nekentė. Kas gi tada laukia manęs? Glitaus politiko karjera. Kartais ima atrodyti,jog geriau nebūčiau atsibudęs po apokalipsės. Geriau būčiau nudvėsęs nuo tų arkliškų alkoholio kiekių. Dabar teko vaidinti mielą šventąjį būnant bjauriu žalčiu. Aš,tiesiog viliuosi,kad imperija pavers šį pasaulį geresniu. Tikėjausi,kad su imperijos pagalba ir Evos slaptomis galiomis išsuksime Annatarą nuo budelio kirvio. Viltys jos miršta paskutinės,bet yra klastingos,kaip netikri deimantai. Jos,tik gražiai spindi,bet naudos iš jų maža. Nusiraminau ir atsiradau Annataro laivo šešėlyje prisidengęs nematomumu. Į sceną man reikia įžengti reikiamu metu. Armijos jau artėja,Maksas atves visus miško stuobrius,aljansas pasirodys tuoj po jų. Pažvelgiau į senovišką kišeninį laikrodį viena valanda,tiek iki didžiojo paveikslo atidengimo...
Dead One beviltiškai žiūrėjo į laikrodį ir dar beviltiškiau į lovą rūsyje. Evelina miegojo kaip užmušta ir,net nesiruošė keltis. Neapsikentęs klastingasis dievas perliejo ją ledo užkeikimu. Evelina pramerkė akį.
- Po velnių jau į darbą? Vėl žlugdyti pasaulių laisvės ir vykdyti tobulų planų. Tai mano duona ir sviestas ir aš nekenčiu savo darbo. Po to teks verbuoti kareivius,ko aš dar labiau nekenčiu. Kokio velnio man keltis? Aš sergu savo atleidimą dėl sunkių pagirių atnešiu pirmadienį. Labanakt viršininke...
Evelina vėl užmigo,lyg kas jos smegenyse būtų nuspaudęs kokį svarbų jungiklį. Dead One kartais save klausdavo,kaip jo gyvenimas būtų susiklostęs be Evelinos. Dabar buvo viena iš tų akimirkų. Jis lengvu mostu nušlavė rūsį ir Evelina gulėjo ant žemės pievoje. Iš jos mėgstamo rūsio liko,tik griuvėsiai. Ji atsistojo ir suriko.
- Ko tu iš manęs nori ? Aš nebegaliu,man jau bloga nuo visų tų dieviškų planų. Kodėl negalime gyventi,kaip anksčiau? Dabar,tik klasta ir išdavystė. Anksčiau,nors ir žudėme,bent jau norėdami apsiginti,dabar tiesiog didiname savo užvaldytų pasaulių ir aukų skaičius. Kam tau to reikia?
Dead One nuleido galvą ir sušnibždėjo.
- O man jau bloga,nuo bėgimo ir laikino gyvenimo. Anksčiau kas antra dieną mane norėjo paskersti koks priešas, Kiekvieną sykį man įsipylus kavos puodelį galėjai lažintis,kad nespėjus jo išgerti visą butą apšaudys strėlėmis,koks sumautas maniakas. Man atsibodo būti žvėrimi kuri medžioja visi kas netingi. Kokia nauda iš galių jeigu tave savo šachmatų lenta,stumdo koks dievukas. Sunku,būti stumdomam,bet niekas,nesakė,kad bus lengva stumdyti kitus. Gal tai niekada nepalengvės,bet aš negrįšiu į pėstininko vietą. Geriau aukoti kitus,nei aukoti save.
Evelina isteriškai nusijuokė.
- Tu,kaip visada išrėžei kvailą ir painią kalbą. Nuostabu bravo asile. Matyt nieko nelieka,kaip,tik keliauti į paskirtą vietą. Stumdyti kitų beverčius gyvenimus,kad apsaugoti savo bevertį gyvenimą...

Du dievai dingo ir susėdo ant jiems paruošto specialaus debesies virš lygumos. Imperijos armija sustojo,tiksliai apskaičiuotame viduryje užtverti kelią tolimesniems veiksmams. Laivas ir vilkai blokavo šonus. Maksas su savo maža armija trypčiojo tarp šių dydžių nežinodamas kur pasukti. Karaliukai kažką rėkavo,bet niekas nekreipė dėmesio. Vampyrai susėdo ant žemės nuošaliau pasigrožėti priešų sutrikimu. Aljansas sustojo,kaip įbestas nebežinodamas,ką tiksliai pulti. Galu gale kažkoks vadas užriko panaudojęs pagarsinimo kristalą.
- KAS PER VELNIAS TRUKDO PRADĖTI ŠĮ MŪŠĮ? NEŽINOMA ARMIJA PRISISTATYKITE. LAIVE,KAD IR IŠ KUR ATSKRIDOTE,ČIA NE UOSTAS. AŠ ĮTARIU,KAS VILKŲ SAVININKĖ,BJAURI IŠDAVIKIŠKA MOTERIE DINK IŠ ČIA. VISI TUOJAU PAT DINKITE IŠ MANO MŪŠIO LAUKO.
Fausto švelnus balselis buvo išgirstas ir be magijos.
- MES PRISTATOME KAIP DIEVIŠKOS IMPERIJOS ARMIJA. JOKS MŪŠIS ČIA NEĮVYKS. DEAD ONE SKELBIA AMŽINĄ TAIKĄ IR NUO ŠIOL VALDO ŠĮ PASAULĮ PER SAVO AMBASADORIŲ KURIS TAU TIKRAI LABAI PATIKS. MESK GINKLUS IR SUSITAIKYK SU TAIKA MIELAS RĖKSNY.
Aljansui dar nespėjus sureaguoti į atsakymą jų ginklai dingo,tiksliau persikėlė į Annataro laivą. Jo įtaisyti mėlyni kristalai buvo vienam paprastai ginklų atėmimo burtui,kuris sustiprintas nuostabiai siurbė,bet kokią ginkluotę. Vampyrų jau numesti ginklai taip pat persikėlė į laivo sandėlius. Miško stuobriai,lyg ir ragino pulti,bet pamatę laivo patrankas ir urzgiančius vilkus persigalvojo ir atsisveikino su šaltu plienu. Užbaigti šį nuostabų reginį Dead One apšvietė nedidelį plotą prie laivo melsva šviesa. Kita akimirką ten jau stovėjo Bevardis kuris išrėžė,tokią saldžią ir blizgančią kalbą kokios ir norėjo dievas. Dead One ir Evelina nusileido nuo savo debesies ir apkabino Bevardį firminiu apkabinimu. Dead One mostelėjo ir vampyrai persikėlė į nuosavą žemyną su specialiu gaubtu nuo jiems žalingų saulės spindulių. Tada Dead One ėmė žarstyti medalius,pareigas ir pinigus. Jeigu kažkieno širdis ir buvo,likus šalta,dabar ji jau tirpo į skystį,lyg heroinas ant šaukštelio. Armijos džiūgaudamos ir dainuodamos naujai sukurtus lyriškus tekstus nužygiavo į miestus,kur paskleidė džiugią žinią. Nebeliko jokių magų kurie galėtų priešintis imperijos valdymui. Austėja pasirūpino atimti dar kelių svarbių magų galias ir vis ieškojo naujų būdų įgauti naujų galių. Ji aišku spėjo pasamdyti būrį nykštukų naujų rūmų statybai. Imperija įsigalėjo,per 22 valandas,nuo sužlugusio mūšio. Netgi nusikaltėliai sutiko naujai imperiją džiaugsmingai. Bevardis ėmė mėtyti amnestijas į kairę ir dešinę,tikėdamasis išgelbėti Annatarą. Tas aišku,apiplėšė švenčiančią orkų sargybos būstinę. Orkai pažadėjo,netgi jeigu Annataras priimtų amnestiją medžioti jį iki tol,kol nuo žemės paviršiaus išnyks paskutinis orkas. Eva atsibudo,po minėtų 22 valandų ji,taip ir nesužinojo,apie jos paslapties išaiškėjimą per dienoraštį. Bet Annataras padovanojo jai auksinį šunėką kuris kol kas tilpo į Evos striukę,bet turėjau užaugti iki pabaisos dydžio. Annataras taip pat ieškojo tinkamo sklypo namui. Meras taip ir liko su jaunikliais ir netgi dalyvavo,Annataro vadavime nuo budelio kirvio. Ten pasitvirtino Bevardžio planas slaptos Evos galios vos nesunaikino miesto ir išsuko sūnų nuo kirvio. Nuo tada Annataras veikė atsargiau ir daugiau laiko praleisdavo,kontrabandininkų salose su pyrago lėkšte vienoje rankoje ir suktine kitoje. Po nepavykusios egzekucijos jie galu gale rado tinkamą namą... Jų romantika liko keistoka,bet po velnių,kas gali juos kaltinti... Maksas tapo vienu geriausiu gynybos ministrų ir laikėsi atokiau,nuo bereikalingų didvyriškų darbų. Taranciell grįžo į savo seną namą ir nusprendė gyventi taikiai. Ją gali sutikti perkant batus kokioje prabangioje parduotuvėje. Ji spjovė į,bet kokius socialinius kontaktus ir nusprendė pagalvoti,apie visus šiuos keistus įvykius pora šimtų metų ir kažko išmokti. Ji kol kas neturi aiškių rezultatų. Aeolita tapo finansų ministre ir įsikūrė dukros statytose rūmuose. Mūsų trijulė Faustas,Dead One ir Bevardis,tik pradėjo gyventi jie visai kita istorija. Vienintelė pabaiga vienam iš daugelio jo ilgaamžio gyvenimo epizodų būtų tokia...
Trijulė žiūrėjo į viskio stiklus ir jau gerą pusvalandį ir nepratarė ne žodžio. Bevardis,lyg per rūką atsiminė vieną svarbų dalyką.
- Aš niekada,taip ir neišgirdau pilnos pranašystės apie tris didvyrius. Gal ji ir klaidinga,bet vis tiek kaip ji skambėtų,lyg ir verta sužinoti.
Dead One šyptelėjo.
- Nėra trijų didvyrių,tik tas vienas didvyris kuris gyvena trijuose. Va būtent toks niekalas. Gal tai propaganda ir visiškas mėšlas,bet man patinka. Mieli didvyriai aš dingstu kurti imperijos. Mano gražutė imperija turi plėstis. Po šio darbo oficialiai reikalauju trečio imperatoriaus titulo. Faustas keliaus su manimi,kaip mano leitenantas. Bet kadangi man jis įgriso iki gyvo kaulo,galės šukuoti mirtinai pavojingas dykumas ir atlikti neįmanomas užduotis. Jis manęs nematys dar velniškai ilgai. Taigi visi susitiksime prie viskio stiklo,gal ir po kelių šimtmečių. Tikiuosi visi išgyvensime ir neliksime kvaili...
Jie išsiskyrė ilgam ir dar daug neatpasakojimų dalykų įvyko jų gyvenimuose. Bet jie buvo pasiruošę viskam ir jau retai juos kas sugebėdavo nustebinti. Trys didvyriai pažadėjo susitikti prie gero viskio stiklinės... Tas ir įvyko po daugelio metų.



P.S Visą šią istoriją skiriu tiems,kurie nenustojo gyventi savo gyvenimo nesvarbu,kad ir koks pilkas ir klaikus jis būtų. Tikiuosi,kad mums freakams visuomenės vėžiu pavyks išgyventi iki geresnių dienų. Tikiuosi,kad pagalvosite,ką gali pakeisti savyje ir aplinkoje,kad tos dienos ateitų. Pasilikime sau viltį,nors ji ir apgaulinga.

_________________
Arcoras- kerstingas beprotis. Likusieji


Top
   
Display posts from previous:  Sort by  
Post new topic  Reply to topic  [ 39 posts ]  Go to page « 1 2 3 4

All times are UTC+04:00


Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 1 guest


You cannot post new topics in this forum
You cannot reply to topics in this forum
You cannot edit your posts in this forum
You cannot delete your posts in this forum
You cannot post attachments in this forum

Jump to: 

cron
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Limited