Olo, olaus niekad niekam neužteks
O dėl diskusijos...
Kam jūs čia ginčyjatės be reikalo.
Čia gi nuo senų senovės visų daroma terminologinė klaida ir jau ne vienas gerbiamas akademikas buvo ant to susimovęs.
Visų pirma iš svarbiausia prisiminti, kad visi drakoniniai yra anamorfai. Ir jiems nusiškit ant visų klasifikacijų. Jų negalima skirstyt pagal išorinius fiziologinius požymius.
Tarkim sparnai. Jei tai trečia galūnių pora, tai drakonas? O jei tik antra? Tai vyvernas? O jei liežuvis dvišakas, tai jau ugnim nebespjaudo? O kaip tada su orientalais?
Komplikuota.
Ir beprasmiška.
Slibinas (pagal paplitimą visa buvusi Prūsija, Žemaitija, Kuršių nerija ir pan.) yra hidrinių šeimos ir tas jam išvis suteikia neįtikėtinas metamorfozės jo gyvenimo eigoje galimybes.
Pavyzdžiui plačiausiai paplitęs mūsuose devyngalvis slibinas (lot.
novem capita draco) yra niekas kitas kaip pelkinė hidra. Tikima, kad išnaikinta kartu su taurais. Tik pastaruosius suėdė kryžiuočiai, o devyngalviai išnyko savaime nuo padidėjusio geležies kiekio pelkių vandenyse. Tas beje dėl tų pačių kryžiuočių sunkiosios kavalerijos paskandintos raistuose. Ekologinė katastrofėlė tokia.
Tarkim rytuose link maskolių labiau paplitęs buvo zmėjus. Išoriškai lyg ir būtų visai kita rūšis, bo ir sparnus turi ir ugnim spjaudo, bet trigalvis. O tai ta pati hidra, tik prisitaikiusi prie vietinių sąlygų. Dėl pelkių trūkumo sunkiau pasislėpt nuo vietinių. Bo tie krikščionys stačiatikiai su gamta dermėj nelabai mokėjo gyvent. Išsivystė sparnai. Galvos nunyko. Bo su devynio galvom ir skraidyt problema pasidaro. Grynai ir dėl navigacijos ir dėl aerodinamikos. Ale tie patys lotynai (tokia išmintinga baltų gentis) juos jau vadina
draco volans. Mol skraidantis slibinas.
Bet va paimk tu zmėjų, suvaryk su gerus kilmės dokumentus turinčia devyngalvio patele ir neužilgo turėsi puikią vadą slibinukų. Jie puikiai kryžminais!
Ir tai dar ne viskas.
Čia tik prasideda visas smagumas!
Gimsta jie visi su viena galva (kitaip sunku būtų išmaitint). Tai laikyk juos drėgnam raiste ir po metų tiek tu juos ir tematysi, bo visi bus apsispuogavę naujom galvytėm ir sulindę į spanguolynus triaukš varles.
Išvežk tokius į sausas pievas ir net pusmečiui nepraėjus apsisparnuos. Grynai dėl drėgmės trūkumo. Gerai šeriami visi atsigims į tėvą. Aišku su ne daugiau nei trim galvom, bo vistiek miškų pas mus daug, tai išsisukt sprandą tarp šakų vienas juokas. Kuo mažiau - tuo geriau.
Po metų irgi išskris kibenifeni.
Bet va jei laikysi kokį vieną iš vados pririštą ant sauso pagrindo ir dar blogai šersi karts nuo karto šonus pavanodamas žarstekliu, tai po pusmečio gausi vienagalvį, besparnį ir ugnim spjaudantį slibinioką. Po to tiek tavę ir bematys.
Taigi unikalus reikalas tie mūsų slibinai. Gal ir hidros, bet tai nereiškia, kad negali būt drakonai.