Bendras tikslas yra toks - kad zaidejas, ypac turintis kazkoki svarbu personaza zaidynese turetu ko maziau galimybiu mirti. Aisku jo mirti padaro sunkiau ivykdoma kovines zaidyniu taisykles, visokiausi etiniai\kulturiniai apribojimai ir pan., bet vistiek jis gali mirti, ir toks fors-mazoras visai imanomas....
Ir vienas is tu apribojimu yra tas, kad mires zaidejas tures ilgai sedeti mertviake - grubiai 2-3 valandas. Tai psihologiskai veikia - "nenoriu sedeti mertviake taip ilgai, todel pasistengsiu saugoti savo gyvybe". Taip, jis saugosis maksimaliai, bet deja - zusta. Jis nusimines eina i mertviaka suprasdamas kad: a) gyvenimas baigesi ir jam reikes "grubiai" sedet prie palapines ir nieko neveikti tas 2-3 val. ir b) zaidimas vyksta toliau ir jis labai stipriai per tas valandas "iskrenta" is jo. Patys zinot kad taip ir yra, ir ateinant vel i pasauli su nauju personazu reikia pakankamai daug laiko kad panaikinti ta informacine "skyle"...
Todel ir kyla ideja sukurti kazka, kad zmogus nuejus i mertviaka: a) sugebetu per tas valandas "neiskristi" is zaidimo, o tesiog prarasti ir uzmirsti savo personaza ir tai kas siejo personaza su pasauliu, tuo metu turint galimybe stebeti ivykius zaidime toliau, b) neeiti banaliu keliu, prasant pas meistra organizuoti banalu eventa laikinam personazui vienam kazkokiam veiksmui.
Gal but galimas variantas - pomirtinio pasaulio modeliavimas (hm
), gal but dar kazkas....
Reikalingos tinkamos idejos mertviakui