Pritariu Fox'ui - tai būna medžiagos, kurių Žemėje labai mažai arba išvis nėra. Tarkim, jei kokį auksinį ar deimantinį asteroidą kas nors surastų, tai turbūt kažkiek jo nugabenti į Žemės paviršių apsimokėtų (aišku, ne per daug, kad pasiūla neperaugtų ir kainos nenukristų). Bet šiaip tai tik orbitinei statybai naudoti tokias iškasenas, niekam kitkam.
Problema yra, kad daugumos tokių medžiagų paklausa irgi labai ribota. Dažniausiai pavyzdžiu imama platina [ir jos grupės metalai] - platinos metinis pardavimas ~130tonų - dabartine kaina visa metinė paklausa berods nesiekia 6mlrd USD.
Paskutiinis projektas apie kurį skaičiau [Planetary Resources] vertino asteroido transportavimą ~2,5mlrd, taip, kad realiai arba netransportuoja tiek, kad padengtų išlaidas arba rinka neatlaiko spaudimo. Na, čia mano megėjiškas įvertinimas.
Jei atitemptų auksinį, spėju, kad apsimokėtų esant teisingai rinkodarai - realiai būtų pardavinėjimas 2xnormalia kaina, kaip superprabangos dalykas. Nors vėl sintezuotas radioaktyviais fokusais auksas to nepasiekė, nors kosmosas ir asteroidiai žymiai geresnis trendas nei reaktorius ir radiacija.
Deimantai, tai i6vis atskira kalba. De Beers kartelis ir kt. Jei neklystu deimantai nėra įtraukti į medžiagas, kuriomis ledžiama prekiauti išankstinias sandoriais [t.y. spekuliuoti būsimu kursu]. Nepramoniniai [o pramoninių kaina žymiai mažesnė] deimantai kai kurių ekspertų nuomone laikosi and dirbtinai sukurtos paklausos [ir fakto, kad skirtingai nei auksas jie atgal realiai nesuperkami].
Analogiškai galima būtų galvoti, kad velniam Europos valstybėms reikėjo investuoti į infrastruktūrą kolonijose Amerikoje - juk jei pastato ten kokius nors fortus, tai nafig reikia ko nors daugiau, ypač naudojant vietoje išgaunamus resursus
Amerikos nafig iš pradžių buvo prieskonių kelio paieška po to auksas.
Kas link prieskonių:
http://www.economics.utoronto.ca/wwwfil ... PICES1.htm
Kas link aukso:
http://en.wikipedia.org/wiki/Economic_h ... _New_World.
Situacija bent jau aš suprantu, taip - iš pradžių keliavo ieškoti prieskonių, tada rado ir privežė atgal tiek aukso, kad sukėlė masyvią infliaciją, nuo kurios nukentėjo skurdesni sluoksniai, kurie iš neturėjimo kas daryti, vyko į tą pačią Ameriką laimės ieškoti, kurgi patys statė tą "infrastruktūrą" nes kažkur gyventi reikėjo.
Nesu skaitęs apie didesnes ispanų ar portugalų investicijas į kolonijas - išskyrus laivų finansavimą. Vienok portugalų ir ispanų pajamas iš Amerikos buvo tikrai neblogos.
Škotai bandė tikslingai [t.y. pagal verslo planą, o ne siųsdami kalinius ir religinius pabegėlius] investutoti pietų Amerikoj. Rekomenduoju pasigooglinti "Darien scheme".
Teoriškai dbartinės technologijos pakaktų ir skrydžiui į Marsą ir bazei Mėnulyje - principinė problema yra finansavimas, t.y. nafig mums to reikia.