Pakeisčiau ketvirtą arba pridėčiau kaip penktą - because it's there. Žmonija dažnai daro dalykus todėl, kad gali padaryti.
Piliečiai optimistai priminikite, kodėl mes nekolonizavome [ir kiek skaičiau neplanuojame] kolonizuoti vandenynų? Abtrasktus planai sukurti - check, tenkina dauguma kosmos kolonizavimo priežasčių/prielaidų [vandenyno dugno kolonijos manau atlaikytų net dinozauro išmirimo sukėlusio meteorito smūgį] - check, sąlygos gyventi daug geresnės nei Marse/Mėnulyje ir dargi galima atostogom priimtina kaina sausumon sugrįžti....
Ai, pamiršau, vandenynai blogas brend'as - multikuose nerodo.
Kas link žingeidumo kaip akstino.... US apollo programa turbūt geriausias pavyzdys - nuskrido, tuzinas amerikonų pavaikčiojo šiek tiek ir nuo 1972 niekas net nebandė į Mėnulio orbitą skristi...
Panašiai aš ir ateity įsivaizduoju - nuskris pora misijų į Marsą, atsižymės pasiekimų lentėlėje ir reikalas baigsis. Kosminiai zondai greičiausiai bus Saulės sistemos ribose, gal sugebės ir užsistemos ribų tolimoj ateity. Nei vienos priežasties [nei šitoj humoristinė temoj nei kitur] kodėl mūsų orbitoj reikia statyti kosminę pramonę ir kažkur skristi taip ir neradau.
[Filosofinė prielaida, kad reiktų sukurti kolonija, nes blin gali gi Žemei kas nurs nutikti, yra gražiai filosofinė - prie jos dar grįžsiu].
Taigi grįžtam prie totaliai fantastinės ir nemotyvuotos prelaidos, kad jungtinėm Žemės pąstangom sukonstruotas kolonijinis laivas nusileidžia sąlyginai tinkamon planeton.
Tai kur čia bus rūtų darželis ir kur mano avytė žolę rupšnos?..
Variantai iš principo du - arba ten nėra gyvybės [tarkim kaip Žemė prieš kokius 2mrld metų minus gyvybė ir jos produktai] arba ten yra nežemiškos kilmės gyvybė.
Taigi jei nėra ir mąstant, kad pasirinkta iš esmės Žemei artimo tipo planeta. Yra atmosfera anglies dvideginis, azotas/inertinės dujos, vanduo, vandens garai, pakenčiama temperatūra, toleruotina cheminė sudėtis.
Nėra
- deguonies [laisvas deguonis iš esmės ilgalaikės fotosintezės produktas - CO2+H2O+fotosintezė->organinė medžiaga ir deguonis], ir ne, atmosfera kurioj yra pakankamai deguonies mums kvėpuoti iki gyvybės netinka, nes užsiveisus mikrobams, augalams, etc deguonies lygis kils. Ženkliai didesnėmis koncentracijomis deguonis yra kenksmingas [googlint oxygen toxicity].
- derlingo dirvožemio - yra smėlio, žvirgždo, uolų, rieduli, bet dirvožemio kaip tokio ne.
Šiaip dirvožemis ~50% skyčiai+dujos [užpildas] ir 50% kietoji masė. ~10% kietosios masės - organika, vertinimai skiriasi bet 1grame dirvožemio mikrobų rūšys skaičiuojamos kažkur penkių nulių zonoje. Būtent rūšys, o ne atskiros bakterijos.
Taigi rūtų darželio sodint nėra kur [darželiui galima užtręšti kažkiek smėlio - bet masyviai produkcijai variantas netinka] ir rūtos neprigis - deguonis augalams reikalingas [googlinti plants respiration].
Nieko nepataisomo pradžioj įveisiam vioskius anerobus, melsvadumblius, kylant deguonies kiekiui pradedam įvedinėti šiuolaikiškesnes bakterijas.
Deguonies koncentracijos pakėlimą sunku vertinti laiku, bet dirvožemio prieaugis žemėje vertinamas kažkur colis/500 metų esant palankioms salygoms. Manyčiau kad iki momento kai avytė rupšnos žolę kolonizuotos planetos paviršiuj reikės kokių saikingų 100-200 tūkstantmečių labai optimistiškais vertinimais.
Vertinant iš eknominio požiūrio nafig 100,000 metų ten plaikyti įgulą. Siunčiam robotuotą melsvadumblių užsejėją, kuris kylant deguonies koncentracijai paleidžia mikrobų rinkinius ir... tpfu vos į pabaigą neperšokau.
Rimta problema yra, kad tikėtina cheminė sudėtis tiksliai neatitiks [~28 cheminiai elementai manoma, kad būtini gyvybės procesams], ko pasekoj kai kurie biocheminiai procesai vyks neoptimaliai, kadangi laiko melsvadumbliams ir Co [Co - yra visos kitos gyvybės įveisimo kartos - iš principo atkortojančios Žemės evoliucija minus katastrofos ir aklikeliai] daugintis, mutuoti ir paklust Darvin'o dėsniams yra gana tikėtina, kad finalinis rezultatas gali ne visai mums tikti. Turbūt teks ten veisti žmonių mutantus, ir vertinat kad pokyčiai iš principo turėtų stiprėti kylant evoliucinėm ir mitybos grandinėm, atsiranda klausimas ar ta minėta filosofinė prielaida, kad mums reikia žmonijos kopijos kaip išgyvenimo garanto yra tenkinama.
Principinis variantas Nr.2 - gyvybė ten yra.
Kadangi iš principo buvo renkamasi į Žemę panai planeta gyvybė labai tikėtina yra CO2, H2O ir kažkokio forosintetinio proceso pagrindu.
Taigi turim visą ka variante NR.1, plius deguonį ir dirvožemį. Darant prielaidą, kad Žemės ir kolonizuojomos planetos gyvybė išsivystė nepriklausomai [apie panspermiją bus dar žemiau] - beveik garantuotai turim ir didelį oblomą.
Tikimybė, kad kolonizuojama gyvybė yra taip kairės optinės orientacijos [googlinti left chirality proteins], naudoja tas pačias nukleinines rūgštis, tuos pačius nukleotidus [eksperimentiškai beje į DNR buvo įgrūdę ne ATCG tipo nukleotidus - mūsų pačių sistemos pasirodo juos tvarkingai perkopijuoja], tokias pat amono rūgštis, etc nelabai reali.
Geriausiu atveju galima įsisavinti dalį angliavandenių ir riebalų, bet realiai gausis blogiau nei piliečiams be laktozės tolreancijso prisigėrus pieno - t.y. daug nerorobuoto produkto, didelė osomozė pritraukianti skystį į žarnų turinį - tikra kosminė tryda.
Grįžtant prie dirvožemio - 5% totalinės masės mums [t.y. žmonėms, avims, rūtoms ir melsavdumbliams] netinkama organika ir kas dar blogiau labai aktyvi organika. Ir ne tik aktyvi, bet ir prisitaikiusi prie vietinių sąlygų, mūsų atsivežtas organinis materialas konkurencijos neatlaikys.
Taip, kad teks viską sterilizuoti - geriausiai tiktų oragnizuoti vietinio šviesulio gama arba rentgeno žybsnį, bet kol kas nėra prielaidų, kad mes sugebėsim. Nuosaikesnis variantas aerozoliu paskleisti mums trūkstamų elementus atmosferoje - esmė yra išnaikinti fotosintetinančias formas - visokie ten skaidytojai tegul gyvena, mums tos svetimos organikos nereikia.
Taigi sušaldom planetą, atšildom, užveisiam savo fototrofus, išnaikinam svetimą organiką. Iš esmės kadangi nereikia pradinės deguonies prigaminimo fazės turbūt greičiau, bet ankstyvi įveisti mikrobai garantuotai maitinsis svetima organika, kas yra papildomas evoliucinis spaudimas. Ir dar reikia laiko atšaldymui ir sušildymui bei tarpelio floros išnaikinimui.
Finalas grečiausiai panašus 100tūkstančių metų ir po to žmonių mutantų kolonija.
Grįžtam prie varianto, kad Žemės ir kolonizuojamos planetos gyvybės nėra nepriklausomai išsivysčiusios. Na, tada mes iš principo esam broliškos kolonijos. Remiantis ta pačia filosofine prielaida mujms reiktų, na, padėti jiems ar kažką...
Panspermiją aš asmeniškai suprantu, kad kažkados seniai seniai buvo kur kas labiau pažengusi civilizacija [greičiausiai nepanši į mus ar dinozaurus, o į tai kas turėjo išsvystyti iš formų [trilobitų?] iki pirmo masinio išmirimo -- goglint Ordovician–Silurian extinction event], kuri totaliai suminimizavo koloinializavimo programą iki įtaiso, kuris išmeta sperm... t.y. sėklinius meteroidus.
Kiek skaičiau apie ankstyvos gyvybes evoliucijos įrodymus dabartinė teorija yra, kad RNR/DNR žiedinės struktūros stabilizavimui reilkainga reikšminga boro kocentracija - iš esmės manoma, kad tai įvyko balutėj, kur pataikė boru turtingas meteoras, nes Žemėj pakankamos koncentracijos nerandama.
Jei mes patys iš principo esame kolonija, kyla klausimų, kodėl mes iki šiol nesutikom motininės ar seserinių kolonijų... aš kaip pesimistas linkęs tikėti, kad kosminio įtaiso kūrėjai baisiai myli radiokatyvią aplinką ir pradinėj programoj įtaisė seką vedančią link atominio susinaikinimo. Po kurio jie atvyksta į rekreacinius radiokatyvius kurortus....
Apibendrinant, aukčiau esančią teskto paklodę. Mano nuomone, arba mes esam kosminio apsėklintojo šūvio rezultatas arba tam tikram pažangos etape derėtų patiesm tokį konstruoti.