Muilo operų žiūrėjimą ar darboholizmą - irgi galime vadinti bėgimu nuo realybės, taip? Tad su fantastika tai neturi nieko bendro.
Dėl tuštumo ir to pačio žmogaus tose pačiose aplinkybėse, tik egzotiška erdvė (Romeo pas Džuljietą lipo ne į balkoną kopėčiomis, o teleportavosi į kitą planetą) - tai grynai žmogaus vaizduotės kūrybos vaisius! Realybė - tik DOKUMENTIKA, o filmas "Titanikas" - viskas ten netikrą, joks Leonardo DiCaprio NIEKADA neplaukė Titaniku, jis tik vaidina (apsimeta) keleiviu tame filme. Mes žinoma, kad aktoriai filmavimo metu nenuskendo, nežuvo, o tik vaidino. Bet dauguma verkė ir raudojo - lyg giminaitį būtų palaidoje, argi tai nėra fantazijos (šiuo atveju filmo "Titanikas") priėmimas už gryną pinigą?
Aš į fantastiką žiuriu pakankamai techniškai. Orkai? O kaip jie dauginasi? Niekada nemačiau orkės.. Jei yra DAUG DAUG orkų, turi būti daug daug gimdančių orkių.
Pvz.: žiūrint filmus, visada analizuoju, kas, kaip ir kodėl. Terminatorius - kiek sveria, kokiais ginklais jį sunaikinti, kokia OS sukasi Terminatoriaus galvoje.
Gyvi numirėliai (zombiai) - ankščiau prisikeldavo patys, po Frankenšteino "eksperimento", zombius prikelia mokslas - ir dar suteikia papildomų galimybių (kiborgai).
Labiausiai šokiruoja mane fantastikoje (knygos, filmai, komp. žaidimai) tai, kad atsiranda visokie MIRGANTYS holografiniai ekranai, SKAIDRI ore kabanti plėvelė, ir pan - kai mano eilinis paprastas 17" monitorius rodo 16.7 mln ryškių spalvų ir nė trupučio nemirga.
Juokas ima skaitant Plieninę žiurkę, kur video informaciją įrašinėjo į magnetines juosteles. įžvalgesni buvo tie fantastikos kūrėjai - kurie informacijos nešėjus vaizdavo kubeliais, stačiakampėliais - juk tai vienas prie vieno atitinka USB RAM (raktų pakabuko dydžio).
Arba robotai perprogramuojami pasukinėjant keletą varžtelių - tai vargiai įmanoma. Viskas nuo programų priklauso, o ne nuo "rankenėlių".
Sauronas - blogis, evil, etc. - ar jis turėjo tėvus? Ar labai sunki jo vaikystė buvo, kad šitoks blogas patapo? Ar galima Sauroną klonuoti?
Žiedas ("to rule them all") - ar galima to žiedo energiją indukuoti į kitą objektą?
Kelis kartus bandžiau rašyti sci-fi apsakymus, bet kai pradėdavau aiškinti kaip surėdytas kiborgas, kokie ten jo sintetiniai regeneruojantys raumenys, kiek procentų metalo sudaro kūno svorio, kokie ginklai įtaisyti į kūno organus - kad užsiknisdavau. O be šito aprašymo - būtų daug kas neaišku. Gal dėl to labiausiai ir patiko tos knygos, kur knygos pradžioje žodynėlis, kuriame nauji žodžiai, naujų daiktų/prietaisų terminai ir kita.
Gal paprastam (nemėgstančiam fantastikos) žmogui ir užtenka nuspausti mygtuką, kad iškviesti liftą. Bet man REIKIA žinoti, KAS nutinka kai tas mygtukas nuspaudžiamas.
Kaip sakoma, žvelk giliau!
Pvz.: ištaukėlė iš vieno mano nepradėto projekto:
1.6. Žodynas (žargonas)
Biomasė - eilinis žmogus.
Juodosios giljotinos - vyriausybės smogiamieji būriai, pasiema tik savo aukų galvas.
Knechtas - Vokietijoje, Austrijoje - bernas, kumetis, samdinys.
Narkopardavėjas - narkotikų platintojas.
Skydekai - šligutų apsaugininkai (knechtai).
Šligutai - atsarginių dalių (lavonų) rink?jai.
Technomasė - kiborgas.
Pardas - parduotuvė.
O čia įžanginiai žodžiai:
Kadaise buvo septyni miestai, kurie plėtėsi bei augo. Fabrikai, gyvenamieji rajonai, prekybos centrai rydavo vis naujas ir naujas teritorijas aplink miestus. Po kelių dešimtmečių miestų teritorijos susijungė ir tapo megapoliu. Kibernetikos ir robotechnikos pažanga atėmė iš žmonių darbą, kurį buvo galima patikėti droidams. Automatizavus industriją ir pramonę, be darbo liko milijonai žmonių. Ekonominis klestėjimas pasiekęs savo epogėjų lyg šiukšlių lavina nusirideno žemyn. Nuosmukio išvengė tik didžiūlės korporacijos, kurios kontroliavo visus įmanomus išteklius. Siekdamos didesnio pelno jos kariaudavo tarpusavyje dėl teritorijos. Vietoje kariuomenės samdydavo eilinius bedarbius, kurie sutikdavo imtis bet kokio darbo už nemokamą maistą bei kelis kreditus. Įsiliepsnoti pilietiniam karui neleido tik vyriausybės smogiamieji buriai - Juodosios giljotinos. Niekaip kitaip vyriausybė savo aktyvumo nerodė, o ir nebuvo žinoma jos oficiali atstovybė, nes korporacijos būtų tučtuojau atsikračiusios oficialia valdžia.
Man fantastika - išreikšti save, nors nesu fantastikos kūrėjas, esu - "analizatorius"