2 Barakudas, Frydrichas ir Tamyras:
Sargybiniai, trumpai kariškai pasisveikinę, be jokių klausimų įleidžia Frydrichą į vidų, kur jis pamato sekantį vaizdą: palapinės centre stovi Smergas, truputį už jo ant taburetės sėdi fon Lerbachas. Barakudas stovi arčiausiai įėjimo, jis gašliu žvilgsniu nurenginėja palapinės gilumoje sėdinčią merginą, po nosim švilpaudamas hercogo dainelę iš operos "Rigoletas". Tamyras, priklaupęs ant vieno kelio, stovi priešais kurfiurstą ir ambasadorių. Kiek atokiau lygiai taip pat klūpo dar vienas vyriškis bajoro drabužiais.
- Pienburni, - užsiplieskia kurfiurstas, prišoka prie klajoklių princo ir pakelia jį ant kojų, o po to ir į orą. Tamyras mato, kad grafo vyzdžiai pabalo, pailgėjo iltys. - taip, aš vampyras, tačiau aš taipogi ir lojalus imperijos bajoras. Kodėl, tu manai, imperatorius mane būtų čia atsiuntęs? Mūsų derybos su vikingais ir mano asmeninės derybos su darkelfais neturi nieko bendro, supranti? Kaip manai, kas svarbiau Imperijai - sandėris su šitais barbarais, kurią jie sulaužys pirmai progai pasitaikius, ar darkelfų pagalba kare su Estalija? Ar tu žinai, kad flotilė, kuria mes čia atplaukėme - tai viskas, kas liko iš Imperijos laivyno? Estalai tuoj tuoj pasiųs visus savo laivus, atšauktus iš Lustrijos, kad pradėtų visų mūsų uostų blokadą, ir vienintelis būdas jiems sutrukdyti - sukelti pavojų JŲ uostams, pasitelkus kad ir darkelfų pagalbą. Tu kaltini mane išdavyste? Puiku, lėk pas Roderiką ir prisijunk prie sąjungos tarp Norskos ir Imperijos, kuri galios tol, kol Skeltabarzdžiui nepakils noras nusiaubti kokį pajūrio kaimelį. O imperatorius nepagailės poros garnizonų, kad įvykdytų baudžiamąją ejspediciją į tavo stepes.
Kurfiurstas parbloškia Tamyrą ant žemės. Visi esantieji žiūri į šią sceną su baime, išskyrus tik merginą, kuri akivaizdžiai mėgaujasi vaizdu, ir Barakudą, kuriam tai nepadaro jokio įspūdžio. Smergui visa ši informacija, atrodo, irgi yra naujiena, jis jau žiojasi kažką skayti, bet fon Lerbachas tik piktai mosteli ir sušnypščia kaip supykęs katinas. Čia jis pažiūri į vis dar besiseilėjantį ir švilpčiojantį Barakudą ir pasisuka į merginą:
- Ulma, baik!
Mergina piktai žybteli akimis, tačiau greit nudelbia žvilgsnį, skubiai atsistoja ir nusilenkia kurfiurstui, pademonstruodama susirinkusiesiems gilią iškirptę. Barakudas papurto galvą ir greit sumirkčioja akimis.
_________________ o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.
Last edited by shizzar on 2004-03-23 22:32, edited 1 time in total.
|