Taip, zaidynes pasizymejo mazu Kaunieciu skaiciumi. Gal zmones issigando vilnieciu, gal mokslai spaudzia, gal uzsieme kitkuom.. Dabar paaiskinsiu as apie savo charakteri, kad sumazetu neeiskumu kas, kaip ir kur. Pradzioje as buvau paprastas magiukstis, slampinejom su zyne, po pasauli dairemis. Bego laikas ir musu su zyne keliai issiskyre, ir as vienas patraukiau i pasauli laimes ieskoti. Kazkur girdejau apie paslaptinga artefakta paslepta iskirstoje laukymeje. Neuzligo ji ir radau. Ji buvo vekeji ir jis mirsta), dar galejau bet kada apsimesti mirusiu. Reikejo eiti ir gasdinti, kad man rakta atiduotu. Cia viskas buvo zaidimo meistro pasakyta ir paliepta, kai jis mane rado prie artefakto, as pats nieko neprisigalvojau kaip kazkam atrode. Kai mane uzmuse mieste, as vel tapau paprastu magu. Noreciau pasiteisinti del mano ginklo. Blogai, kad jis nepaminkstinta, bet su tuo kabliu tik iki vakaro koviausi, vienam per koja ir nugara skaudziau prirakintas, todel ilgai lauziau galva, kaip ta spyna atrakinti be rakto. Vos pie artefakto prisilieciau, jis mane nugalabijo(supratau, kad buvo sukurtas magams galabyti). Jis galutinai manes neuzmuse, paverte mane nemireliu su 10 gajumo tasku ir vienkartiniu keru "mirties prisilietimas"(prisilieti prie uzdaviau su tuo galu. Per pilies sturma ir nakti buvo smugiuojama su kitu lazgos galu ir ju juo turbut kazkam ranka suzeidziau, tiksliai nezinau kada tai ivyko, atsiprasau to veikejo. As pats i kakta du kartus is streles gavau, dabar vienoj vietoj nubrozdinta, o virs akies melyne, viena pirsta sunkiai lankstau gerai, kad su pirstinem buvau, kai ta smugi patyriau. Ir nieko, neverkslenu del to. Dingo ir manu durklas su gyvate, ne vien jusu daiktai pasimeta. Nezinau kurie, bet kas antra zodi po keismazodi vartoti - atsiprasau. Zaidynes buvo puse velnio, jei butu dalyvave daugiau zmoniu, viskas butu buve geriau.
|