hmm kiek atsilikau nuo unsupervised algoritmu. jau sukure shi ta idomaus
JAU? Nežinau, kaip tau ten su tuo atsilikimu gavosi, alia unsupervised learning NN, ko gero, gerokai daugiau metelių nei tau pačiam
pabandyk kadanors apmokant neurotinkla, kad ir atpazinti raides, parodyti keleta zirafos paveiksliuku ir pasakyti kad cia taip pat A. ir paskui paskaiciuok kiek reikshmiu reikia jam paduoti kad jis vel imtu atpazinti ne vejus. va tau ir bulshit.
Bandžiau. Esant dideliai apmokymo imčiai (25 įėjimų tinklui – 500-700 duomenų rinkinių) realiose praktinėse užduotyse pastebimų atpažinimo nukrypimų neatsirado, kai 4-5% duomenų buvo klaidingi.
aha ghoulas superfizikas vel prabilo. taigi pagal tave turetu pasenti tas kas skrenda artimu sviesos greiciui, zinoma. na kagi, kas ash toks kad prieshtarauciau visuotiniam fizikos profesoriui... matyt realityvumo teorija sako kazka daugaiu, nei kad visose sistemose fizikiniai procesai vyksta taip pat. kaip ir ishvada ish to - shviesos greicio riba.
Nesigilinant į tavo parašytą blah blah blah, paprastas klausimėlis – turint du taškus (pvz., vienas jų – Žemė, kitas – kosmonautas, raketa skriejantis tolyn nuo Žemės 0,9c greičiu) – kaip nustatyti, kuris šių taškų yra „sistemos stacionarus taškas“? Norėčiau paprasto, apibendrinto ir universalaus atskaitos sistemos parinkimo algoritmo. O kai tamsta man įrodysi, kad toks algoritmas egzistuoja, ir juda būtent kosmonautas Žemės atžvilgiu, o ne vice versa – rekomenduoju kreiptis į Nobelio komitetą dėl Nobelio premijos fizikos srityje, už Einšteino specialiosios reliatyvumo teorijos paneigimą