labai jus cia i tema snekat, tarsi iki galo ne vienas neperskaites:p
antra vertus, del to galima kaltinti pati autoriu, nes apsakymo pradzia tikrai prasta. baisiai nesklandus sakiniai, tiesiog akis norisi nusukt, logikos klaidos. pvz.:
"Ilgainiui
svelnus pojutis apgaube ji visa" ? mielas pojutis, grubus pojutis... na netinka cia toks epitetas.
"
kilstelejes antakius Ervinas
palingavo galva ir
syptelejes atsisuko ", "
pasirazes atsove Vilius, pro langa
zvelgdamas "
- kiekvieno veiksmelio aprasymas viename sakinyje ne sudaro tikslu jo vaizda, o atvirksciai - isblasko demesi, ir nebezinai, ar tas policininkas pakele antakius, ar ziurejo, ar sypsojosi...
"- Tikekis, - isukdamas i tilta tare Ervinas" - i tilta? labai nesiziuri.
"piktai tare nepazistamasis is uz nugaros istraukdamas vientisa metalini dalgi." - kas yra vientisas dalgis?

atseit, ir asmenys, ir kotas is metalo? ghmmm, o ka ypatingo tai mums turetu sakyti?
"Tol, kol esame stovyje, tol tave ir ir laikysime!" - na, cia tai jau geda, nors ir tiesiogine kalba, ale kai gulintys policininkai aiskina esantys stovyje...
ir cia ne viskas, bet tiek to.
taciau pamazu visgi isibegejama, ir toliau skaityti lengviau, galima pagrindini demesi skirti siuzetui. is pradziu bande atslinkti 'dozoru' smekla, bet, laime, taip ir pasiliko periferijoj.
truputi paspoilinsiu: ideja apie savizudziu dvasiu vaidenimasi, 'gyvaliojima' tiek laiko, kiek zmogui butu lemta gyventi, jei jis nepakeltu pries save rankos, zinoma is tautosakos, ir isprasymas is mirties kazkiek laiko ne toks retas dalykas. apzaista, rodos, kruopsciai perklojant realybe ir nerealybe, taciau klausimai kyla. kai kurie issprendiami: kokio galo mirtis sumane atpedinti ant to tilto ir tempe guma, paaskeja pabaigoj. neatsakyti paprastesni, - vizitas pas Justa, pvz., manes neitikina: tai jis bijo, kad draugelis mentas ji isduos ar ne? kiek savarankiski yra Viliaus draugai jo sapne, ir nafig jiems 'snikersas'... beje, anapusybes rodymas bent kiek netradiciskai, BET naudojant iki kaulu smegenu pazistamus personazus atrodo nedarniai. mirtis su dalgiu, uzuominos apie dieva ir velnia, etc. parodijai labiau tiktu, o cia - butaforiskai.
zinoma, apsakymas yra apie 'draugyste ir kersta', o ne apie filosofines problemas, nors krikscioniski principai islenda - tik jie atrodo negyvi net ir personazu lupose, ne tai kad darbuose.
dalis apie Sniaucku - na bet ir pavarde sugalvojot, Snieckum dvelkia ir ne kitaip - turbut logiskai susukta, bet asmeniskai man kriminaline tema nepasirode idomiausias is galimu variantu. vis kraujas, kraujas, pypt ir pypt... negi kolizija tarp 'teisingo' ir 'doro' turi buti taip trileriskai pavaizduota?
smagiai nuskambejo
"Cia taip NUOBODU, kad nors venas pjaukis...
- Ei!
- Atleisk, Viliau. Issprudo."
apibendrinant - si teksta reikia slifuot, ypac pirma puse; aisku, siuzeto kaitaliot neapsimoka, tuo labiau, del to, kad kazkam nepatinka mentu istorijos. siaip verta bandyt ne vien sudurt pradzia su pabaiga ar iv. veiksmo sluoksnius, bet ir rinktis netiketas temas. siuo atveju 'musu priesas - kriminalinis autoritetas' nebuvo didis atradimas... jau tikejaus, kad is tos statuleles kas nors isaugs, bet.
o apskritai sekmes ateity.

kad kuo maziau pastabu galima butu pasakyt.