Fredžio kamerą jūs pasiekiat gana greitai - kelią žinote. Raktus paprastai turi belangės sargas, bet panašu, kad visi gvardiečiai išskyrus tą sargybinį prie durų išlėkė kaip akis išdegę kai buvo sukeltas visuotinis aliarmas.
Prie belangės durų, ant slenksčio, sėdi senas gvardijos raštininkas vardu Snusas Mumrikas. Jis mirko plunksną į juokingos formos rašalinę, panašią į išsižiojusios varnos galvą ir kažką rašo ant pergamento gabalo. Jis labai įsijautęs, liežuvis iškištas tiek, kad dar truputis ir jis jau galės užlaižyti tai, ką rašo. Po pažastim senis laiko pasikišęs nemažą tokį butelį su drumzlinu padumavusiu skysčiu. Kvapas nuo jo sklinda toks, lyg senukas kokią savaitę būtų mirkęs acte.
Išgirdęs žingsnius, jis džiaugsmingai prašneka, nė akimirkai neatitrūkdamas nuo savo rašto:
- O, o, o, seržantas Dreikas, kaip malonu matyti. Ir Terderio iltys, šiandien man ko gero laiminga naktis, chi chi chi... - senukas visas tirta, vos neišliedamas rašalo iš varnos snapo. - Ir ką gi jūs čia darote vidurnaktį? Nagi nagi nagi, ar tik tai nebus savavališkas apsilankymas pas suimtąjį. Niu niu niu, negeri vampyrai, labai negeri, chi chi chi...
Ir rašo sau toliau. Praeiti pro jį, nepatraukus iš kelio, būtų praktiškai neįmanoma. Durų langelis, pro kurį turėtų matytis Fredžio belangė, plyksteli nelabai ryškia žydra spalva ir už jo vėl viskas nurimsta.
_________________ o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.
|