Tikiuosi, kad Ghoul rimtai nemano, kad Irakas buvo uzpultas del to, kad Haliburtonui reikejo kontrakto.
O kas galėtų paneigti, kad jei ne kelių stambių korporacijų interesai – noras kariauti Irake būtų buvęs kur kas mažesnis, ir kad būtent draugiškas stumtelėjimas iš verslo pasaulio pusės buvo tas paskutinis lašas, nulėmęs sprendimą pradėti karą?
Na sakykime Haliburtonui dabar gal ir nereikia kariuomenes. Bet pavyzdziui Microsoftas ar Intelis neturi tokios itakos, kokia turi Haliburtonas. Ar joms butu paprasciau tureti karine galia, ar susitaikyti su mintimi, kad niekada nebus tokios itakingos, nei 10 kartu mazesnis Haliburtonas? Kaip bebutu, siuo metu jos neturi tokio pasirinkimo, jos negali pasakyti "a fig, Haliburtonas ir Angola man atsibodo, as apsiginkluoju ir nusluoju juos nuo zemes pavirsiaus".
Tikrai negali? Man rodos, jos gali nusipirkti Angolą su visa jos valdžia ir ginkluotosiomis pajėgomis. Ar, jei labai nori karo, nusipirkti kurią nors Angolos kaimynę ir pradėti karą.
Kodėl to nedaro? Gal todėl, kad neapsimoka? Kariauti karus nuosava, o ne iš valstybės biudžeto išlaikoma kariuomene, yra velniškai brangi pramoga.
Taigi prasyciau vieno konkretaus pavyzdzio, kai korporacija nukariavo sali (Irakas man ne pavyzdys).
Pasikartosiu, karas nėra vienintelė galios pasireiškimo forma. Dar daugiau, tai yra velniškai brangi ir ne itin naudinga galios pasireiškimo forma, kuri ne itin domina pragmatiškai ir racionaliai mąstančius verslininkus.
Apskritai, tokie pamąstymai primena pasvarstymus: „Va, Brazauskas senas, storas, prastos fizinės formos, aš laisvai jam galėčiau į galvą duoti. Vadinasi, aš galingesnis už jį.“