Vat tik nepabūk dieną online, iškart pasaulis kūliais verčiasi...
Atkreipsiu visuomenės į kelis aspektus.
1) straipsnis ne apie MtG - išskyrus nuotrauką pirmajame puslapyje, ten MaTyGos nėra, aprašomas Yu-Gi-Oh klubas - iš to ir "vartotojų" amžius; čia ne bandymas atsiriboti ir pasirodyti baltu purvo fone, tiesiog MtG yra orientuotas į kiek kitą amžiaus kategoriją, ir impactas ant vaikų smegenų yra kur kas mažesnis;
2) Lietuvos atsilikimas nuo Laukinių Vakarų paaštrino finansinę viso šito dalyko pusę. Palyginkite, kas labiau "duoda per kišenę" - 50 USD amerikonui ar 250 Lt broliui lietuviui? (maždaug toks būtų atitikmuo tarp to, kiek sukainuoja aktyvus domėjimasis CCG pas juos ir pas mus, monthly);
3) straipsnis spekuliuoja eilinio vartotojo baimėmis. apie kortų žaidimus, kaip jau kažkas pastebėjo, kalbama tik pradžioje, po to "visi tie žaidimai" virsta tiesiog kažkuo abstrakčiu, vedančiu į žudymus, skolas ir amoralizmus; CCG tampa tiesiog dar vienu blogu užsiėmimu jaunai galvai, greta kompiuterinių žaidimų. Kas yra pakankamai teisinga.
4) mane "prikolol" CCG bendruomenės ir sektos analogijos - kaip vaikai savo draugų yra provokuojami pirkti daugiau ir daugiau kortų, kad išlaikytų statusą. Nežinau, kiek tame š... yra grūdo - pradėjau žaisti MtG jau būdamas 16, nežinau, kaip į tai žiūrėčiau, būdamas devynerių.
5) CCG bujoja ir progresuoja, ant kiek žinau, jie nėra uždrausti nė vienoje pasaulio šalyje. Anoks čia argumentas, žinoma, bet teigti, kad tai vienareikšmiškai yra blogas dalykas, nėra jokio pagrindo.
6) neabejotinai, vaiko vystymuisi sportas ir pamuokų ruošimas yra daug naudingesni, nei sėdėjimas už kortų stalo. Bet mano kvailu supratimu, labiausiai jį įtakoja tai, su kuo jis bendrauja. Taigi, hipotetiškai, tėvams renkant "tinkamiausią" užsiėmimą savo vaikui, labiau reikėtų žiūrėti, su kuo jis žaidžia krepšinį ir su kuo lošia CCG.
Reziumuojant - straipsnis yra toks geras, kokio tik galime tikėtis iš spaudos. Lieka tik tikėtis, kad tai nebus tiesiog vienišas šūvis, suformuosiantis visuomenės požiūrį į CCG, ir kad Flintas duos kažkokį atsakymą. O kas liečia mano kontaktus
, aš niekad nevengiau bendrauti su klubo narių tėvais. Nežiūriu į tai kaip į verslą, ir man visai nereikia, kad communitis pasipildytų vienu žmogum sulaužyto gyvenimo sąskaita.